Alyvą deginantys varikliai – ne vien senų, nuvažinėtų automobilių bėda. Mažesnės kuro sąnaudos ir alyvos deginimas, pasirodo, gali turėti tą pačią priežastį: kai kuriuose moderniuose benzininiuose varikliuose inžinieriai sumažino stūmoklių žiedų trintį į cilindro sieneles, bet kartu susilpnino jų gebėjimą sulaikyti alyvą.
Lapkritį naudotas automobilis dažnai apžiūrimas sutemus, o bandomasis važiavimas trunka keliolika minučių. Melsvų dūmų tokiomis sąlygomis galima ir nepastebėti. Sąnaudos išryškėja vėliau, kai po kelių tūkstančių kilometrų matuoklis netikėtai rodo minimumą.
Plonesni žiedai – mažiau trinties, daugiau dūmų
Lenkų portalas „MotoFocus.pl“ spalį priminė, kaip tai veikia. Siekdami mažesnio CO2 kiekio, gamintojai ėmė naudoti siauresnius stūmoklių žiedus su mažesne radialine įtampa, todėl jie silpniau spaudžiasi prie cilindro sienelės. Trintis mažėja. Tačiau jei alyvos nubraukimo žiedas prastai nubraukia perteklių, alyva patenka į degimo kamerą ir sudega. Padėtį blogina nuodegos žiedų grioveliuose: užstrigęs žiedas alyvą praleidžia net tada, kai cilindrai dar nenusidėvėję.
To paties šaltinio duomenimis, kai kurių automobilių instrukcijose leidžiama sudeginti iki 0,5 l alyvos per 1 000 km. Per 10 000 km susidaro iki 5 litrų papildymų. Gamintojo knygelėje tai vadinama norma. Servise – stūmoklių žiedų keitimu. Be to, sudegusi alyva kenkia katalizatoriui ir kietųjų dalelių filtrui, tad bėda ilgainiui persikelia ir į išmetimo sistemą.
Alyvą deginantys varikliai, kuriuos perkant reikia tikrinti atidžiausiai
„Volkswagen“ grupės 1.8 ir 2.0 TSI
Antros kartos EA888 šeimos varikliai montuoti „Audi A4“, „Volkswagen Passat“, „Škoda Superb“ ir daugelyje kitų modelių. Lenkų portalo „Interia“ duomenimis, 2008–2012 m. TSI varikliai gali sudeginti iki 1,5 l alyvos per 1 000 km, o gamintojas tokias sąnaudas laikė priimtinomis. Kaltininkai – ploni stūmoklių žiedai ir netvarkingas alyvos garų separatorius. „MotoFocus.pl“ primena, kad dalies EA888 versijų bėdą teko taisyti keičiant stūmoklių grupės dalis, todėl verta klausti, ar toks remontas jau atliktas. Plačiau – apdovanoti varikliai su gedimų istorija.
„Renault“, „Dacia“ ir „Nissan“ 1.2 TCe
Variklis su kodu H5Ft („Nissan“ jį vadina 1.2 DIG-T) gamintas 2012–2016 m. ir montuotas, be kita ko, į „Renault Mégane“, „Nissan Qashqai“ ir „Dacia Duster“. Prancūzijos vartotojų organizacija UFC-Que Choisir 2019 m. jį pavadino rimtu defektu, paveikusiu daugiau nei 400 000 automobilių. Pernelyg didelės alyvos sąnaudos ilgainiui pažeidžia išmetimo vožtuvus, o remontas, organizacijos vertinimu, gali kainuoti iki 10 000 eurų. „Renault“ atšaukimo neskelbė ir atvejus sprendė pavieniui, perprogramuodama variklio valdymo bloką. Prieš perkant verta pasidomėti ir kitais prancūziškų hečbekų variklių trūkumais.
„Peugeot“, „Citroën“ ir „Opel“ 1.2 PureTech
Šių variklių bėda – ne vien diržas alyvoje. 2024 m. kovą „Stellantis“ ankstesnių kartų 1.0 ir 1.2 PureTech varikliams pratęsė garantiją iki 10 metų arba 175 000 km dėl per didelių alyvos sąnaudų ir per anksti dylančio paskirstymo diržo, o vėliau gamintojo atstovų puslapiuose nurodoma jau 180 000 km riba. Sąlyga – automobilis prižiūrėtas pagal gamintojo planą. Tokiam pirkiniui serviso sąskaitos svarbesnės už blizgantį kėbulą, o garantijos galiojimą pagal VIN verta pasitikrinti pas oficialų atstovą.
„Toyota“ ZZ ir 2AZ-FE varikliai
„Interia“ duomenimis, ZZ šeimos varikliai, montuoti į „Toyota Corolla“ ir „Toyota Avensis“, šio amžiaus pradžioje degino alyvą dėl netinkamų stūmoklių žiedų, o „Toyota“ juos keitė pagal pratęstą garantiją. JAV 2,4 litro 2AZ-FE varikliui skirta programa ZE7 apėmė apie 1,7 mln. automobilių, tarp jų „Toyota Camry“ ir „Toyota RAV4“, kuriuose buvo keičiami stūmokliai su žiedais. Programa baigėsi 2016 m. spalio 31 d., tad iš JAV atvežtam automobiliui lieka tik jo serviso istorija.
„BMW“ 4.4 V8 N63
Dviejų turbinų V8, montuotas „BMW X5 50i“, „BMW 550i“ ir „BMW 750i“ versijose, „Interia“ duomenimis, iki 2013 m. sudegindavo apie litrą alyvos per 1 000 km, ir tai buvo vadinama norma. Pasipylus skundams JAV, „BMW“ 2014 m. pabaigoje pristatė klientų priežiūros paketą ir sutrumpino alyvos keitimo intervalą nuo maždaug 24 000 km ar dvejų metų iki 16 000 km ar metų.
Ką patikrinti prieš sumokant
Pirmiausia paprašykite serviso istorijos su alyvos keitimo datomis ir rida. Jei jos nėra, ištraukite matuoklį: tiek per žemas lygis, tiek ką tik iki viršaus papildyta alyva verti klausimo. Riebiomis juodomis nuosėdomis padengtas išmetimo vamzdžio vidus ir melsvi dūmai įsibėgėjant rodo, kad alyva patenka į degimo kamerą. Ar pardavėjas pats prisipažins, kad bagažinėje vežioja alyvos butelį?
Tirštesnė alyva, pavyzdžiui, 5W-40 vietoje 5W-30, sąnaudas gali sumažinti, bet problemos neišsprendžia, o „MotoFocus.pl“ perspėja, kad specifikacijos neatitinkanti alyva gali padėtį net pabloginti. Alyva dingsta ne tik pro žiedus: kaltininkais būna ir vožtuvų sandarikliai, karterio vėdinimo sistema ar turbina. Tikslų atsakymą duos diagnostika servise. Sunku nepastebėti, kad dalis gamintojų sprendimų atsirado tik pasipylus skundams, o naudoto automobilio pirkėjui tokios programos dažnai jau nebegalioja.
Ignoruoti alyvos lygį, kuris tarp keitimų nukrinta žemiau minimumo, brangu. UFC-Que Choisir perspėjimas dėl 1.2 TCe parodė, kuo tai gali baigtis: pažeistais išmetimo vožtuvais ir sugedusiu varikliu. Automobilį su vienu iš šių variklių verta pirkti tik žinant jo alyvos istoriją arba susitarus dėl kainos, kurioje jau įskaičiuotas galimas remontas.
