Galima manyti, kad žmogus, užaugęs su išmaniuoju telefonu rankoje, lengviausiai perpras ir modernų automobilį. Tačiau naujas Jungtinėje Karalystėje atliktas „Carwow“ tyrimas pateikia gerokai sudėtingesnį vaizdą. Jauniausi apklausos dalyviai dažniau nei vyresni teigė, kad šiuolaikinių automobilių technologijos juos glumina.
„Carwow“ apklausė 1 500 Jungtinės Karalystės vairuotojų. 39 proc. apklaustų Z kartos atstovų teigė, kad yra atsisakę modernaus automobilio pirkimo, nes jo technologijos atrodė pernelyg sudėtingos. Tarp kūdikių bumo kartos respondentų tokių buvo 24 proc.
Tai nėra Lietuvos vairuotojų apklausa, todėl jos rezultatų negalima automatiškai perkelti Lietuvos rinkai. Tačiau tyrimas iškelia klausimą, aktualų ir čia: ar automobilių funkcijų gausa visada reiškia geresnę vairuotojo patirtį?
Jauniausi vairuotojai technologijomis nusivilia dažniau
Dar ryškesnis skirtumas išryškėjo klausiant apie jau įsigytą automobilį. „Carwow“ duomenimis, 34 proc. apklaustų Z kartos vairuotojų teigė gailėjęsi modernaus automobilio pirkimo dėl jo technologijų. Tarp kūdikių bumo kartos atstovų taip atsakė 13 proc.
Tyrime taip pat nurodoma, kad 23 proc. Z kartos respondentų nori modernių funkcijų, tačiau ne visada supranta, kaip jos veikia.
Šie rezultatai svarbūs automobilių gamintojams. Technologija gali būti pažangi, tačiau jei jos veikimo logika vairuotojui neaiški, funkcija gali likti nenaudojama arba net tapti priežastimi automobilio vengti.
Vyresni vairuotojai dažniau teigė esantys pasirengę mokytis
Vienas netikėčiausių apklausos rezultatų susijęs su noru mokytis naudotis automobilio funkcijomis.
38 proc. apklaustų kūdikių bumo kartos vairuotojų sakė esantys pasirengę palaipsniui išmokti naudotis naujomis funkcijomis. Z kartoje taip atsakė tik 20 proc. respondentų.
Tiesa, yra svarbi aplinkybė: vyresni apklausos dalyviai rečiau turėjo kai kurias naujausias sistemas. „Carwow“ nurodo, kad 69 proc. kūdikių bumo kartos respondentų automobiliuose neturėjo vairuotojo stebėjimo sistemos, o 64 proc. – aklosios zonos stebėjimo.
Taigi iš apklausos negalima daryti išvados, kad viena karta objektyviai geriau supranta technologijas. Ji parodo pačių respondentų nurodytą patirtį ir požiūrį.
Kai kurios funkcijos išjungiamos itin dažnai
Apklausa taip pat nagrinėjo funkcijas, kurias vairuotojai linkę išjungti. Čia rezultatai jau apima įvairaus amžiaus respondentus.
Dažniausiai išjungiamas buvo sportinis važiavimo režimas – tai darė 27 proc. apklaustųjų. Juostos palaikymo funkciją išjungė 23 proc., tiek pat – automatinę „start-stop“ sistemą.
Automatinės tolimosios šviesos buvo išjungiamos 18 proc. respondentų, o greičio perspėjimai – 16 proc. Be to, 14 proc. apklaustųjų informacijos ir pramogų sistemas apibūdino kaip įkyrias.
Kodėl juostos palaikymo sistema gali erzinti?
Juostos palaikymo arba nukrypimo nuo jos perspėjimo sistemos sukurtos siekiant sumažinti riziką vairuotojui netyčia išvažiuoti iš savo eismo juostos. Priklausomai nuo automobilio jos gali perspėti garsu, vairo vibracija arba pačios koreguoti vairavimo trajektoriją.
Problema ta, kad realiomis sąlygomis kelio ženklinimas ne visada idealus. Sistema taip pat gali sureaguoti situacijoje, kurią vairuotojas kontroliuoja. Nuolatinės vairo korekcijos ar perspėjimai daliai žmonių pradeda trukdyti.
Tačiau vien dėl to nereikėtų automatiškai išjungti visų vairuotojo pagalbos sistemų. Pirmiausia verta išsiaiškinti, ką konkreti funkcija daro ir ar galima pakeisti jos jautrumą ar perspėjimo būdą.
„Start-stop“ – dar viena dažnai išjungiama funkcija
Automatinė „start-stop“ sistema sustojus gali išjungti vidaus degimo variklį ir vėl jį paleisti vairuotojui pasiruošus pajudėti. Jos tikslas – mažinti nereikalingą variklio darbą tuščiąja eiga.
Kai kuriems vairuotojams nepatinka pats variklio užgesimo ir užvedimo pojūtis, todėl funkcija išjungiama vos įsėdus į automobilį.
Tačiau prieš darant tai įpročiu verta suprasti, kaip sistema suprojektuota konkrečiame modelyje. Moderniuose automobiliuose jos veikimą valdo elektronika, atsižvelgianti į daugybę sąlygų.
Greičio perspėjimų tema Europoje ypač aktuali
„Carwow“ tyrimas atliktas Jungtinėje Karalystėje, todėl konkrečių teisinių taisyklių nereikėtų tiesiogiai taikyti Lietuvai. Tačiau Europos rinkoje parduodamuose naujuose automobiliuose vairuotojo pagalbos sistemų daugėja ir dėl ES saugos reikalavimų.
Vairuotojas, persėdęs iš dešimties metų senumo automobilio į visiškai naują, gali iš karto susidurti su greičio perspėjimais, juostos stebėjimu, vairuotojo dėmesio kontrole, automatiniu avariniu stabdymu ir kitomis funkcijomis.
Problema atsiranda tada, kai automobilis perduodamas pirkėjui, bet niekas aiškiai nepaaiškina, ką kiekvienas signalas reiškia.
Prieš perkant automobilį neužtenka patikrinti, kaip jis važiuoja
Anksčiau bandomojo važiavimo metu vairuotojas daugiausia vertindavo variklį, pavarų dėžę, pakabą, matomumą ir sėdėseną. Šiandien reikėtų skirti laiko ir elektronikai.
Prieš pasirašant pirkimo sutartį verta išbandyti:
- juostos palaikymo ir perspėjimo sistemas;
- adaptyviąją pastovaus greičio palaikymo sistemą;
- greičio perspėjimus;
- parkavimo kameras ir jutiklius;
- klimato valdymą per ekraną, jei fizinių mygtukų nėra;
- „Apple CarPlay“ arba „Android Auto“;
- dažniausiai naudojamų funkcijų meniu struktūrą.
Ypač svarbu išsiaiškinti, kas įsijungia kiekvieną kartą užvedus automobilį
Skirtinguose modeliuose vairuotojo nustatymai išsaugomi nevienodai. Kai kurias funkcijas galima išjungti ilgam, kitos dėl konstrukcijos ar taikomų reikalavimų gali vėl aktyvuotis pradėjus naują kelionę.
Todėl trumpas penkių minučių pasivažinėjimas aplink saloną gali būti per trumpas. Geras bandomasis važiavimas turėtų apimti miestą, greitesnį kelią ir situacijas, kuriose aktyvuojasi vairuotojo pagalbos sistemos.
Daugiau technologijų nebūtinai reiškia patogesnį automobilį
„Carwow“ tyrimas neįrodo, kad modernios sistemos yra blogos. Daugelis jų sukurtos saugumui ir komfortui gerinti. Apklausos rezultatai veikiau rodo kitą problemą – funkcijos turi būti suprantamos žmogui, kuris jomis naudosis.
Lietuvos vairuotojui iš to galima pasiimti labai praktišką pamoką. Renkantis automobilį neverta vertinti vien įrangos sąrašo ilgio. Daug svarbiau išbandyti, kaip tos funkcijos veikia realiame eisme.
Jeigu automobilio sistema erzina per pirmąsias dešimt bandomojo važiavimo minučių, verta išsiaiškinti, ar ją galima sukonfigūruoti. O jeigu pardavėjas negali paaiškinti, ką daro konkretus perspėjimas, prieš perkant geriau atsakymą susirasti. Šiuolaikiniame automobilyje vartotojo sąsaja tampa beveik tokia pat svarbi kaip variklis ar pavarų dėžė.
