Norvegija ką tik peržengė dar vieną simbolinį elektromobilių pereigos etapą: jos keliuose dabar yra daugiau akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių nei dyzelinių automobilių, o neelektriniai benzininiai modeliai buvo aplenkti dar anksčiau. Šis pokytis susijęs ne tik su naujų automobilių pardavimais, bet ir su visu lengvųjų automobilių parku. Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip Norvegija pasiekė šį tašką, kaip ji atrodo, palyginti su kitomis Europos šalimis, ir ko iš šių tendencijų gali pasimokyti Lietuvos vairuotojai ir politikos formuotojai.
Norvegija pasiekia naują elektromobilių pereigos etapą
Remiantis 2024 m. pabaigos ir 2025 m. registracijos duomenimis, visiškai elektriniai automobiliai Norvegijoje pirmą kartą aplenkė neelektrifikuotus benzininius automobilius maždaug 2024 m. rugsėjo ir spalio mėn. sandūroje, kai jų skaičius pasiekė maždaug 755 000 vienetų. Nuo to momento akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių skaičius toliau sparčiai augo, atspindėdamas tiek didelius naujų automobilių pardavimus, tiek lėtą, bet nuolatinį senesnių vidaus degimo modelių išėmimą iš rinkos.
Nuo benzininių automobilių dominavimo iki elektromobilių lyderystės
Šis pokytis yra įspūdingas, atsižvelgiant į istorinę Norvegijos automobilių parko struktūrą. Benzininių automobilių skaičius pasiekė piką 2005 m. – apie 1,6 mln. vienetų, o tai tuo metu sudarė apie 80 procentų visų lengvųjų automobilių. Dyzelinių automobilių skaičius pasiekė maksimumą apie 2017 m. – apie 1,3 mln. transporto priemonių, o vėliau jų skaičius pradėjo mažėti.
- Iki 2025 m. kovo mėn. Norvegijos keliuose buvo apie 800 000 elektromobilių.
- 900 000 riba buvo peržengta 2025 m. pabaigoje.
- Gruodžio pradžioje buvo maždaug 917 960 baterijomis varomų elektromobilių, palyginti su 917 401 dyzeliniu automobiliu.
Šis pokytis taikomas būtent Norvegijoje. Lietuvos skaičiai kitokie, tačiau pokyčių kryptis panaši: akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių dalis parke auga, o senesnių, tik vidaus degimo varikliais varomų modelių dalis palaipsniui mažėja.
Kaip Norvegija atrodo, palyginti su likusia Europa
Norvegija pirmauja pasaulyje pagal elektrinių automobilių dalį šalies parke – akumuliatorinės elektrinės transporto priemonės sudaro maždaug trečdalį visų jos keliuose važiuojančių lengvųjų automobilių. Praktiškai beveik kas trečias kasdieniame eisme dalyvaujantis automobilis dabar yra elektrinis, net ir žiemos sąlygomis, kurias daugelis vis dar laiko sudėtingomis šiai technologijai.
Eksperto įžvalga
„Pramonės analitikai pabrėžia, kad Norvegijos sėkmė nėra atsitiktinumas, o ilgalaikės mokesčių politikos, investicijų į infrastruktūrą ir aiškių politinių signalų rezultatas“, – pažymi automobilių rinkos ekspertai. Tyrimai rodo, kad stiprios pirkimo paskatos, mažesnės naudojimo išlaidos ir tankūs įkrovimo tinklai yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys vartotojus atsisakyti benzininių ir dyzelinių automobilių ir rinktis elektrinius modelius.
- Vokietija pirmauja Europoje pagal absoliučius elektromobilių skaičius – keliuose važinėja apie du milijonai akumuliatorinių elektromobilių.
- Jungtinė Karalystė seka su maždaug 1,75 mln. elektromobilių, o Prancūzija – su maždaug 1,6 mln..
- Vidurio ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, vis dar atsilieka pagal absoliučius skaičius ir automobilių parkų dalį, tačiau augimo tempas spartėja.
Visoje Europoje akumuliatorinės elektromobilių registracijos 2025 m. spalį sudarė apie penktadalį visų naujų automobilių, o visoje Europos Sąjungoje – šiek tiek mažiau. Per pirmuosius dešimt metų mėnesių jų dalis naujų automobilių pardavimuose buvo šiek tiek mažesnė, tačiau vis dar auganti, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys.
Ši tendencija rodo, kad nors Norvegija yra kraštutinis atvejis pagal elektros energijos dalį, jos trajektorija nėra izoliuota. Kitos Europos šalys, ypač Vakarų Europoje, juda ta pačia kryptimi, didindamos automobilių parkus ir gerindamos įkrovimo infrastruktūrą pagrindiniuose transporto koridoriuose ir didžiuosiuose miestuose.
Implikacija Lietuvai ir hibridinių bei vidaus degimo variklių automobilių ateičiai
Lietuvai Norvegijos statistika yra naudinga įžvalga apie tai, kas gali nutikti ateinantį dešimtmetį, jei politikos, verslo ir vartotojų pageidavimai judės ta pačia kryptimi. Nors šiuo metu Lietuvos keliuose yra daug mažiau akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių ir mažesnė jų dalis bendrame parke, Europos Sąjungos klimato kaitos tikslų ir mažėjančių akumuliatorių kainų derinys rodo, kad elektrifikacija tęsis.
Ko gali pasimokyti Lietuvos vairuotojai ir politikos formuotojai
Norvegijos patirtis suteikia keletą praktinių pamokų Lietuvai. Vairuotojai gali įsitikinti, kad elektromobiliai gali būti naudojami šaltame klimate, jei tik įkrovimo infrastruktūra yra patikima, o maršrutai tinkamai suplanuoti. Kita vertus, politikos formuotojai gali stebėti, kurios skatinimo schemos yra veiksmingos, o kurios – per brangios arba ilgainiui iškreipia rinką.
- Elektromobiliai gali tapti realia alternatyva net žiemą, jei pagrindiniais keliais ir gyvenamuosiuose rajonuose bus pakankamai greito įkrovimo infrastruktūros.
- Mokesčių mažinimas ir naudojimo lengvatos, pavyzdžiui, pigesnis parkavimas ar prieiga prie mažos taršos zonų, gali paspartinti automobilių parko atnaujinimą.
- Hibridiniai automobiliai, ypač įkraunami hibridai, greičiausiai atliks pereinamąjį vaidmenį, nes vairuotojai atsisako vien vidaus degimo variklių.
- Aiškus bendravimas apie ilgalaikę politiką, pavyzdžiui, galimus senesnių dyzelinių modelių apribojimus miesto centruose, padeda namų ūkiams priimti pagrįstus pirkimo sprendimus.
Lietuvoje automobilių pirkėjams Norvegijos pavyzdys taip pat kelia strateginių klausimų. Jei elektromobiliai jau dominuoja naujų automobilių pardavimuose ir kai kuriose šalyse pradeda dominuoti automobilių parke, naudotų automobilių importas į Lietuvą neišvengiamai pasikeis. Laikui bėgant, naudotų benzininių ir dyzelinių automobilių pasiūla Vakarų Europoje mažės, o naudoti elektriniai ir hibridiniai modeliai taps labiau paplitę regioninėje rinkoje.
Galiausiai Norvegija rodo, kad spartus perėjimas nuo benzininių ir dyzelinių prie elektrinių automobilių yra įmanomas, kai politika, infrastruktūra ir vartotojų lūkesčiai suderinami. Lietuvai nereikia kopijuoti Norvegijos modelio vienas su kitu, tačiau šių tendencijų supratimas gali padėti išvengti brangių klaidų ir pasiruošti degalų paklausos, priežiūros paslaugų ir kelių infrastruktūros planavimo pokyčiams.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
