Automobilių sudėtingumas nėra naujiena, tačiau dalis modelių nuėjo taip toli, kad tapo legendomis – dažnai ne tik dėl savo išvaizdos ar galios, bet ir dėl inžinerijos masto. Nuo eksperimentinių keturiais ratais vairuojamų sedanų iki rankomis surinktų superautomobilių iš anglies pluošto – tai automobiliai, kuriuose atrodo sudėtos visos įmanomos technologijos vienu metu. Būtent tokie modeliai po keliolikos metų dažnai atsiduria ir Lietuvos naudotų automobilių skelbimuose.
Kodėl sudėtingi automobiliai taip traukia entuziastus?
Daugeliui automanų sudėtingas automobilis yra daugiau nei transporto priemonė. Tai važiuojantis inžinerijos eksperimentas, kuriame gausu papildomų varikliukų, hidraulikos, valdymo blokų, jutiklių ir retų medžiagų. Tačiau kiekvienas papildomas mechanizmas reiškia dar vieną galimą gedimo vietą. Naujam pirkėjui tai atrodo kaip technologinis stebuklas, o trečiam ar ketvirtam savininkui, pavyzdžiui, Lietuvoje, tai dažnai tampa finansiniu iššūkiu.
Kaip yra pasakęs vienas Vilniuje dirbantis nepriklausomas meistras: „Kuo daugiau sistemų turi automobilis, tuo daugiau skirtingų būdų jam sugesti. Pirmas savininkas dažnai to nemato, bet paskutiniai savininkai už viską sumoka.“
Paprastai atrodantys, bet beprotiškai sudėtingi kasdieniai modeliai
Ne visi sudėtingi automobiliai yra superautomobiliai. Kai kurie buvo siūlomi kaip gana praktiški šeimos modeliai, tačiau jų konstrukcija atrodytų drąsi net prabangiame limuzine.
GMC Envoy XUV: visureigis su dingstančiu stogu
Iš pirmo žvilgsnio GMC Envoy XUV buvo tiesiog dar vienas visureigis, tačiau jo pagrindinis triukas buvo galinė stogo dalis, galinti nuslinkti į priekį ir virš bagažinės palikti didelę atvirą angą. Galinių durelių konstrukcija, keli atidarymo režimai, drenažu aprūpintas bagažo skyrius ir sudėtinga „midgate“ pertvara skambėjo įspūdingai. Deja, realybėje savininkai dažnai skųsdavosi vandens pratekėjimu, strigusiu stogo mechanizmu ir nenorinčiu užsidaryti galiniu langu.
Buick Reatta: ankstyvas prisilietiminio ekrano eksperimentas
Buick Reatta buvo kuriamas kaip markės „vitrininis“ kupė, surenkamas specialiame gamybos centre beveik rankomis. Be išskirtinio dizaino, jis buvo vienas pirmųjų serijinių amerikietiškų automobilių su katodinių spindulių vamzdžio jutikliniu ekranu, per kurį buvo valdomos įvairios funkcijos. XX a. dešimtajame dešimtmetyje tai buvo revoliucija, bet sistema buvo jautri, brangi ir reikalavo specifinės priežiūros. Šiandien rasti pilnai veikiančią originalią sąsają yra tikras iššūkis.
Mechaninė beprotybė: keturi vairuojami ratai ir sudėtinga pakaba
Kartais sudėtingumą lemia ne elektronika, o mechaninė konstrukcija. Puikus pavyzdys – trumpo laikotarpio mada montuoti keturių vairuojamų ratų sistemas į gana paprastus sedanus ir kupė.
Mazda 626 4WS: trys sistemos viename
Mazda 626 su keturių vairuojamų ratų sistema 4WS tapo tikru inžinerijos galvosūkiu. Gale esantys ratai galėjo pasisukti keliais laipsniais, o judėjimą koordinavo mechanikos, hidraulikos ir elektronikos derinys. Specialus valdymo blokas ir greičio jutikliai pagal važiavimo sąlygas skaičiavo, kaip tiksliai turi elgtis galinė ašis. Teoriškai tai pagerino manevringumą mieste ir stabilumą greitkelyje. Praktiškai po kelių dešimtmečių tokios sistemos priežiūra, ypač šalyse su žieminėmis druskomis ant kelių, yra brangi ir reikalauja labai gerų žinių.
Dodge Stealth R/T Turbo: viskas iki galo
Dodge Stealth R/T Turbo (toks pats techniniu požiūriu kaip Mitsubishi 3000GT VR4) buvo tikras „viskas viename“ projektas. Dvivturbinis V6 variklis, nuolatinė visų ratų pavara su sudėtingu diferencialu, keturių vairuojamų ratų sistema, reguliuojamas išmetimo garsas ir elektroniniu būdu valdoma pakaba. Pastaroji nuolat analizavo vairo, stabdžių, akceleratoriaus ir šoninės apkrovos duomenis, kad nuspręstų, kokio standumo turi būti amortizatoriai. Rezultatas – labai greitas ir tuo metu įspūdingai stabilus automobilis, bet kartu ir gedimų bei sudėtingos diagnostikos rojus.
Prabangūs limuzinai, kurie perrašė taisykles
Prabangių markių flagmanai tradiciškai tampa technologijų poligonais. Kartais tai sukuria automobilius, kuriuose sudėtingumas akivaizdžiai viršija realius vairuotojo poreikius.
Volkswagen Phaeton: beveik Bentley su VW logotipu
Volkswagen Phaeton buvo kurtas taip, kad ilgai važiuotų labai dideliu greičiu karštame klimate ir vis tiek išlaikytų tylų, komfortišką saloną su idealia temperatūra. Tam reikėjo sudėtingos, paslėptos klimato kontrolės sistemos, galingos visų varančiųjų ratų pavaros ir net W12 variklio versijos. Daug komponentų buvo kuriami iš naujo, Phaeton gamybai įkurta stiklinė gamykla Vokietijoje. Rezultatas – labai įspūdingas, bet brangiai išlaikomas sedanas. Lietuvos pirkėjui, viliojamam nedidelės naudoto Phaeton kainos, tokia technika gali tapti labai brangiu hobiu.
Mercedes-Benz S600 (W220): 40 valdymo blokų ir oro pakaba
W220 kartos S600 sedane derintas 5,8 litro V12 variklis, aktyvi kėbulo pasvyrimų kontrolės sistema, oro pakaba, adaptyvūs amortizatoriai ir daugybė to meto naujovių. Čia debiutavo bekontaktis užvedimas, ankstyva adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema, išplėsta COMAND multimedija su navigacija ir balso valdymu. Visa tai valdė apie 40 elektroninių valdymo blokų, sujungtų optiniais kabeliais. Kai viskas veikia, automobilis atrodo tarsi iš kitos planetos. Tačiau vien tik gedimo paieška neretai tampa atskiru projektu.
Superautomobiliai ir technologijų ikonos
Aukštos klasės sportiniuose automobiliuose sudėtingumas dažnai yra ne problema, o pardavimo argumentas. Kuo daugiau egzotinių medžiagų ir lenktyninės technikos, tuo labiau automobilis vilioja kolekcionierius.
Nissan GT-R: superautomobilio greitis kasdienėms kelionėms
Nissan GT-R nuo pat debiuto stebino superautomobilio vertais dinaminiais rodikliais ir tuo, kad juos pasiekia su visų ratų pavara bei gan praktišku kėbulu. Technologinis pagrindas – unikalus išdėstymas, kai variklis yra priekyje, o dviejų sankabų transmisija su diferencialu – gale. Juos jungia du kardano velenai, o sudėtinga ATTESSA-ETS sistema, naudodama jutiklių duomenis ir hidraulinius sankabų mazgus, nuolat perskirsto trauką tarp ašių. Tokia schema suteikia įspūdingą sukibimą, tačiau servise reikalauja aukštos kvalifikacijos ir brangios priežiūros.
Lexus LFA: anglies pluošto ir V10 simfonija
Lexus LFA buvo vienas ambicingiausių Japonijos superautomobilių projektų. Markė pati sukūrė anglies pluošto vijimo technologiją, kad galėtų pagaminti lengvą ir standų monokoką. Atmosferinis V10 variklis turėjo titano vožtuvus ir švaistiklius, ypatingą tepimo bei aušinimo sistemą, o prietaisų skydelis buvo skaitmeninis vien dėl to, kad analoginis tachometras fiziškai nespėtų reaguoti į variklio apsukų kilimą. Prie to dar prisidėjo keramikiniai stabdžiai ir sudėtinga pakaba. Rezultatas – įspūdinga inžinerija, kurią išlaikyti gali tik labai pasiturintys entuziastai.
Mustang GTD: lenktynių technologijos serijiniame kelyje
Mustang GTD atspindi šiuolaikinį kraštutinį požiūrį į trasai paruoštus gatvės automobilius. Beveik visas kėbulas, išskyrus duris, pagamintas iš anglies pluošto, anglies pluoštas panaudotas ir kardano velenui. Gale sumontuota dviejų sankabų transmisija su papildomais aušinimo elementais, o pakaboje naudojami daugiasvirtės konstrukcijos, specialūs vožtviniai amortizatoriai ir sudėtinga trauklių sistema. Prie to prisideda aktyvi aerodinamika ir titano išmetimo sistema. Tai įspūdingas automobilis, bet jo konstrukcija aiškiai rodo, kad eksploatacija nebus pigi.
Varikliai, kurie perrašė taisykles
Kartais užtenka vieno variklio, kad automobilis būtų laikomas vienu sudėtingiausių.
Volvo V60 T8 Polestar Engineered: dvigubas pripūtimas ir elektra
Volvo V60 T8 Polestar Engineered naudoja keturių cilindrų benzininį variklį, kuris vienu metu yra ir turbokompresorinis, ir su mechaniniu kompresoriumi. Prie to prisideda keli elektros varikliai, kurių vienas sumontuotas gale ir varo galinę ašį, o kitas padeda vidaus degimo varikliui ir transmisijai. Prijungiamas hibridas su baterija leidžia tam tikrą atstumą važiuoti vien elektra. Toks derinys suteikia didelę galią ir lankstumą, bet taip pat ir daug papildomų komponentų, kuriems visiems reikia priežiūros.
Infiniti QX50: kintamos suspaudimo laipsnio idėja
Infiniti QX50 tapo vienu pirmųjų automobilių su serijiniu kintamo suspaudimo laipsnio turbobenzininiu varikliu. Speciali daugiasvirtė sistema cilindrų bloke leidžia keisti suspaudimo laipsnį priklausomai nuo apkrovos, o tai turėtų derinti galią ir ekonomiškumą. Tokiam varikliui prireikė žymiai daugiau guolių, sudėtingesnio tepimo ir aušinimo bei naujos sandaros valdymo. Inžineriniu požiūriu tai labai įdomus sprendimas, tačiau ilgalaikė eksploatacija dar tik parodys, ar tokia schema verta papildomo sudėtingumo.
Kultiniai modeliai, kuriuos išgarsino jų sudėtingumas
Kai kurie automobiliai tapo kultiniais būtent dėl keistos konstrukcijos, o ne dėl absoliučios galios ar komforto.
DeLorean DMC-12: nerūdijantis plienas ir „žirklinės“ durys
DeLorean DMC-12 iškart atpažįstamas dėl nerūdijančio plieno kėbulo ir į viršų atsidarančių durų. Pastarąsias laiko sudėtinga torsioninių strypų ir dujinių amortizatorių kombinacija. Kėbulo plokštės buvo klijuojamos prie specialios kompozitinės struktūros, todėl remonto darbai tapo kur kas sudėtingesni nei įprastame plieniniame kėbule. Po galine dalimi montuotas V6 variklis su transaksle irgi nepalengvino techninės priežiūros.
Porsche 911 Targa (993): stogas, kuriam prireikė atskiro vadovo
993 kartos Porsche 911 Targa atsisakė tradicinio išimamo stogo segmento ir pasirinko sudėtingą stiklinio stogo konstrukciją. Stogo plokštė dalijasi į dalis, viena jų pakyla, kita nuslenka, o viską judina keli elektriniai varikliukai ir trosai, veikiantys kaip lanksčios krumpliaratinės pavaros. Savininkai yra sukūrę keliolikos puslapių vadovus vien tam, kad paaiškintų, kaip šis stogas veikia ir kaip jį prižiūrėti. Tai puikus vokiško „perinžinerijavimo“ pavyzdys.
Ar Lietuvos pirkėjams verta bijoti sudėtingų automobilių?
Vairuotojams Lietuvoje daugelis šių modelių atrodo kaip būsimi kolekciniai automobiliai ar labai patrauklūs „svajonių pirkiniai“. Tačiau svarbu suprasti, kad žema įsigijimo kaina nereiškia pigaus išlaikymo. Originalių dalių prieinamumas Europoje, meistrų, išmanančių konkrečias sistemas, skaičius ir diagnostikos įranga yra kritiškai svarbūs.
Prieš įsigydami tokį „inžinerinį šedevrą“, pasitarkite su patikimu servisu, pasidomėkite detalių kainomis ir realiomis eksploatacijos istorijomis. Kartais paprastesnis, gerai žinomas modelis yra daug protingesnis pasirinkimas nei sudėtingas automobilis, kuris servise praleis daugiau laiko nei kelyje.
Ką manote jūs? Ar esate turėję automobilį, kuris buvo per daug sudėtingas savo pačio labui? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
