Kas 18 valandų Europoje ir pasaulyje bankrutuoja viena didelė įmonė. Tokia 2025 metų statistika.
„Allianz Trade” analizė atskleidžia naują neigiamą rekordą: 475 įmonės, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, pernai pradėjo nemokumo procedūras. Ir tai – tik didieji žaidėjai. Bendras bankrotų skaičius auga dar sparčiau.
Transportui ir logistikai tai reiškia vieną dalyką: didesnis pavojus.
Vokietija – epicentre
Vokietijoje 2025 m. užfiksuoti 94 stambūs bankrotai – daugiausiai nuo stebėsenos pradžios 2015 m. Augimas – 8 proc., palyginti su 2024 m.
Pirmasis pusmetis dar atrodė ramiau: 30 atvejų. Bet antrasis pusmetis apvertė vaizdą – 64 bankrotai, iš jų 37 vien per ketvirtąjį ketvirtį. Gruodis tapo juodžiausiu mėnesiu per dešimtmetį.
Vokietija viena sudaro apie 20 proc. visų pasaulio stambių bankrotų. Didžiausia Europos ekonomika stumia žemyn visą žemyną.
Kurie sektoriai krenta?
Vokietijoje labiausiai nukentėjo:
- Paslaugų sektorius – 14 atvejų (9 iš jų – ligoninės ir slaugos įstaigos)
- Automobilių pramonė – 12 atvejų
- Chemijos pramonė – 11 atvejų
- Metalų pramonė – 11 atvejų
- Statybos – 10 atvejų
- Mažmeninė prekyba – 9 atvejai
Automobiliai, chemija, metalai, statybos – tai sektoriai, kurie tradiciškai yra didžiausi transporto ir logistikos užsakovai. Kai jie krenta, grandinėje krenta visi.
Domino efektas: kodėl logistika – pažeidžiama
„Allianz Trade” ekspertai perspėja: problema – ne vien prarasti užsakymai. Kur kas pavojingesnė yra „sniego gniūžtės” dinamika.
Didelė įmonė bankrutuoja. Jos tiekėjai – vidutinio dydžio gamyklos – negauna apmokėjimo. Ekspeditoriai ir vežėjai, kurie jau atliko pervežimus, lieka su neapmokėtomis sąskaitomis. Likvidumas spaudžiamas, refinansavimas sudėtingėja.
Bendros nemokių įmonių pajamos 2025 m. pasiekė 208 mlrd. eurų – 12 proc. daugiau nei prieš metus. Kuo didesnė įmonė bankrutuoja, tuo didesni nuostoliai tiems, kurie jai tiekė ar vežė.
Europos kelių transporto sektorius ypač pažeidžiamas. Daug vidutinių vežėjų dirba su siauru klientų portfeliu – vienas ar du dideli užsakovai sudaro pusę apyvartos. Kai toks užsakovas žlunga, žlunga ir vežėjas.
Europa pirmauja – neigiama prasme
Bendras įmonių bankrotų skaičius 2025 m. pasaulyje augo 6 proc. Vokietijoje – 11 proc., iki 24 300 bylų.
Daugiausiai naujų atvejų Europoje:
- Šveicarija – +3 400
- Vokietija – +2 500
- Italija – +2 480
- Prancūzija – +2 330
Procentinis augimas dar įspūdingesnis: Turkija (+57 proc.), Honkongas (+45 proc.), Graikija (+40 proc.), Šveicarija (+40 proc.).
Kur mažėjo? Indija ir Rusija (abi –24 proc.), Kanada (–23 proc.), Nyderlandai (–16 proc.). Bet Europai – ne paguoda.
2026 m. prognozė: dar ne pabaiga
„Allianz Trade” ekspertai prognozuoja: 2026 m. bankrotų pasaulyje daugės dar ~3 proc. Vokietijoje – ~1 proc., iki maždaug 24 450 bylų. Tai būtų penkti augimo metai iš eilės.
Tikro lūžio nesitikima iki 2027 m. Ir net tada bankrotų lygis išliks istoriškai aukštas. Tai ne „krizės pabaiga” – tai ilgas padidintos rizikos režimas.
Papildomi rizikos veiksniai: prekybos karai, muitai, didėjančios darbo sąnaudos, griežtėjantis reguliavimas. Įmonės investuos į automatizaciją ir skaitmeninimą – bet ne visos galės sau tai leisti. Technologinė atskirtis tarp lyderių ir vidutiniokų didės.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvos transporto sektorius glaudžiai susijęs su Vokietija – tai vienas pagrindinių eksporto ir tranzito partnerių. Vokietijos automobilių pramonės, chemijos ar statybų bankrotai tiesiogiai paveikia Lietuvos vežėjus, kurie aptarnauja šias grandines.
Rizikos valdymas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Klientų mokumas, atsiskaitymų terminai, klientų diversifikacija – tai, ką anksčiau buvo galima ignoruoti, dabar gali lemti įmonės išlikimą.
Kas 18 valandų – vienas didelis bankrotas. Klausimas ne „ar”, o „kada” tai palies jūsų užsakovą.
