2025 m. Lietuvoje įregistruota daugiau nei 46 tūkst. naujų automobilių – beveik 40 proc. daugiau nei 2024 m. Tai geriausias rezultatas per kelerius metus. Tačiau paradoksas: nepaisant rekordinio augimo, vidutinis automobilio amžius šalyje ne mažėja, o auga. 2025 m. pabaigoje jis siekė 17 metų ir 1 mėnesį – penkeriais metais daugiau nei ES vidurkis. Lietuva ir toliau turi vieną seniausių automobilių parkų Europos Sąjungoje.
Kodėl rinka augo taip sparčiai
Pagrindinės priežastys – trys. Pirma, po kelerių metų tiekimo trikdžių gamintojų pasiūla pagaliau stabilizavosi, ir automobilių salonuose atsirado iš ko rinktis. Antra, palūkanų normos sumažėjo, o tai tiesiogiai paveikė lizingo įmokas – didžiausia naujų automobilių įsigijimo forma Lietuvoje. 2025 m. lizingu įregistruota 24 tūkst. automobilių iš 46 tūkst. bendro skaičiaus. Trečia, į Europos rinką aktyviau atėjo nauji gamintojai, ypač iš Kinijos, siūlantys konkurencingas kainas.
„Regitros” duomenimis, populiariausių markių trejetuke 2025 m. liko tie patys vardai: „Toyota” (apie 21 proc. rinkos), „Volkswagen” (17 proc.) ir „Škoda” (beveik 14 proc.). Toliau – „Renault” ir „KIA” su maždaug 4,5 proc. kiekviena. Didžioji registracijų dalis koncentruojasi trijuose miestuose: 68 proc. – Vilniuje, 19 proc. – Kaune, 8 proc. – Klaipėdoje.
Elektromobiliai auga greičiausiai – bet nuo mažos bazės
Labiausiai 2025 m. Lietuvoje augo elektrifikuotų automobilių segmentas. Elektromobilių registracijos padidėjo 77 proc., įkraunamų hibridų – net 164 proc., o hibridinių automobilių – 41 proc. Baltijos kontekste Lietuva buvo sparčiausia: Latvijoje labiausiai augo įkraunamų hibridų segmentas (258 proc.), bet nuo dar mažesnės bazės, o Estijoje kai kuriuose segmentuose fiksuotas net mažėjimas.
Europos Sąjungos mastu 2025 m. elektromobiliai sudarė 17,4 proc. rinkos, hibridiniai – 34,5 proc., o benzininių ir dyzelinių automobilių dalis sumažėjo iki 35,5 proc. ES registracijų augimas buvo nuosaikus – vos 1,8 proc., gerokai mažiau nei Lietuvos 40 proc. Tačiau svarbu suprasti kontekstą: Lietuvos rinka atsigauna nuo žemesnės bazės po pandemijos ir energetikos krizės, todėl procentinis šuolis atrodo didesnis nei absoliutus pokytis.
Parkas sensta – ir tai ne tik estetikos klausimas
Štai kur prasideda nemalonumai. 46 tūkst. naujų automobilių per metus skamba įspūdingai, bet Lietuvoje bendrai registruota daugiau nei 1,5 mln. lengvųjų automobilių. Tai reiškia, kad kasmet atsinaujina vos apie 3 proc. parko. Tuo metu per tuos pačius metus į šalį atvežama keliasdešimt tūkstančių naudotų automobilių – daugelis jų irgi ne pirmo jaunumo.
Vidutinis automobilio amžius 2025 m. – 17 metų ir 1 mėnuo. ES vidurkis – apie 12 metų. Tai reiškia, kad tipinis Lietuvos keliais važiuojantis automobilis pagamintas maždaug 2008 m. – eroje, kai daugelyje modelių dar nebuvo automatinio avarinio stabdymo, juostų palaikymo sistemos ar net modernių oro pagalvių konfigūracijų.
„Citadele Leasing” Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas situaciją apibūdina tiesiai: senas parkas reiškia didesnę taršą, mažesnį energetinį efektyvumą ir prastesnį saugumą. Dyzeliniai automobiliai vis dar dominuoja Lietuvos parko struktūroje, o per pastarąjį dešimtmetį saugumo technologijos pažengė tiek, kad senesnės transporto priemonės tiesiog neatitinka šiandieninių standartų.
2026 m. perspektyvos: optimizmas su žvaigždute
„Citadele” apklausos duomenimis, net 54 proc. Lietuvos gyventojų svarsto artimiausiais metais įsigyti naujesnę transporto priemonę – tai vienas aukščiausių rodiklių Baltijos šalyse. Tačiau noras ir galimybė – du skirtingi dalykai.
Dabartinė situacija kelia pagrįstą nerimą: degalų kainos viršijo 2 eurus už litrą, geopolitinė aplinka nestabili, o palūkanų normos, kurios 2025 m. padėjo rinkai augti, gali vėl pradėti kilti. Jei naftos krizė užsitęs ir energetikos kainos laikysis aukštai, dalis potencialių pirkėjų gali nuspręsti atidėti automobilio pirkimą – kaip jau ne kartą nutiko pandemijos ir 2022 m. energetikos krizės metu.
Vienkartinį impulsą rinkai galėtų suteikti pensijų fondų sistemos pokyčiai – jei gyventojai galės panaudoti dalį sukauptų lėšų. Tačiau ilgalaikio parko atjauninimo problemai išspręsti reikia ne vienkartinių akcijų, o struktūrinių pokyčių: didesnių taršių automobilių mokesčių, paskatos rinktis mažiau taršias transporto priemones ir supaprastinto senų automobilių utilizavimo.
Kol kas Lietuva lieka šalyje, kur naujo automobilio pirkimas – dažniau įmonių, o ne gyventojų sprendimas, o gatvėse greta naujausių „Toyota” ir „Volkswagen” modelių ramiai važinėja 2007-ųjų „Volkswagen Passat” su 350 tūkst. km rida. Ir kol ši proporcija nesikeis radikaliau – autoparko senėjimo tendencija tęsis.
