Teoriškai patogu ir naudinga, bet praktiškai dažnai klaidinga. Greičio apribojimų kelyje atpažinimo sistema gali įnešti painiavos. Dar blogiau yra tai, kad ja grindžiama kita, dabar jau privaloma, sistema.
Naujuose automobiliuose įdiegta daugybė vis sudėtingesnių saugos ir pagalbos vairuotojui sistemų. Kai kurios jų yra labai naudingos, kitos vis pasiklysta. Labai geras pavyzdys – lietaus jutiklis, kuris beveik visų markių automobiliuose kartais išprotėja ir per lengvą lietų įjungia priekinio stiklo valytuvus į beprotišką režimą arba labai atsipalaiduoja per liūtį. Kita dažnai kelyje pasimetanti sistema – greičio apribojimų atpažinimas. Tai erzina, nes nuo jos priklauso kitos sistemos.
Vairuotojo pagalbininkas, kuris ne visada žino, kur jis yra
Tai labai naudinga sistema. Automobilis atpažįsta kelyje esančius greičio apribojimus (tai daro pagal ženklus, be to, duomenys įkeliami į įmontuotą navigaciją) ir parodo juos vairuotojui. Dažniausiai atpažintas apribojimas rodomas kur nors žemėlapyje, tačiau jis taip pat rodomas virtualiuose laikrodžiuose arba mažame borto kompiuterio ekrane tarp klasikinių rodyklių. Todėl vairuotojas nuolat mato, kiek jis gali važiuoti. Tai yra naudinga užuomina. Deja, automobilių gamintojų dar laukia ilgas kelias, nes ši sistema naujuose automobiliuose yra labiausiai supainiota. Nesėkmių pasitaiko kiekvienoje markėje.
Standartinė praktika – prisijungus prie eismo didesniame kelyje, vis dar rodyti apribojimą iš gyvenamųjų gatvių. Arba atvirkščiai. Labai dažnai automobiliai man rodo, kad galiu važiuoti 90 km/val. greičiu, nors apribojimas yra daug mažesnis. Paskutinį kartą ši klaida man pasitaikė, kai važiavau Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, kur leidžiamas greitis yra 60 km/val., o Google žemėlapis man rodė leistiną važiavimo greitį 90 km/val. Klaidų pasitaiko ir tada, kai automobilis naudoja iš anksto į žemėlapį įkeltus apribojimus. Jis nežino, kad tam tikras apribojimas jau panaikintas arba kad dėl kokių nors priežasčių šiuo metu leidžiama važiuoti lėčiau.
Tačiau sistemos gali parodyti kur kas daugiau. Ypač greitkeliuose, kur jos, kaip žinia, skaito išvažiavimų ar vietinių kelių apribojimus. Jos netgi atpažįsta greičio apribojimą ant sunkvežimio… Iš pažiūros juokinga, bet vairuotojui tai jau nebe taip juokinga. Bent jau dėl trijų priežasčių.
Užuomina, bet ne tikrumas. Galite gauti baudą
Kai ženklų atpažinimo sistemos pradės veikti taip, kaip turėtų, jos taps neįkainojamu pagalbininku, kai atsidursime nepažįstamame kelyje. Tačiau jokiu būdu negalima jomis pasikliauti dabar. Ženklai yra svarbiausias dalykas kelyje, todėl vairuotojas privalo juos žinoti. Tai yra jo atsakomybė. Policininkui ar greičio matuokliui nebus įdomu, kad jūsų automobilis parodė, jog galite važiuoti greičiau. Laikydami juos savaime suprantamu dalyku, prašote baudos, o jos už greičio viršijimą dabar yra didelės:
- Bauda už greičio viršijimą iki 10 km/val. – įspėjimas;
- Nuo 11 iki 20 km/val. – nuo 12 iki 30 eurų;
- Nuo 21 iki 30 km/val. – nuo 30 iki 90 eurų;
- Nuo 31 iki 40 km/val. – nuo 120 iki 170 eurų;
- Skaitykite daugiau: „Baudos už greitį“.
Taip pat ne visiškai pasitikėkite populiariomis programėlėmis. „Google“, „Waze“ ir „Apple Maps“ taip pat mėgsta susipainioti ir rodyti neteisingą ribą. Greičio apribojimo atpažinimo sistemą laikykite labiau užuomina. Važiuojate užmiesčio keliu 90 km/val. greičiu, o sistema rodo 50 km/val. greitį? Apsižvalgykite, ar neįvažiavote į užstatytą teritoriją ir jo nepastebėjote.
Problema ta, kad ši sistema taip pat pagrįsta kitais
Tačiau sistemos klaida taip pat gali sukelti pavojingų situacijų. Ir tai yra ne vairuotojo, o automobilio, kuris remiasi blogais duomenimis, kaltė. Dabartinės kartos adaptyviosios kruizo kontrolės sistemos naudojasi ženklais ir gali pačios reguliuoti greitį pagal apribojimus ir sąlygas. Problema kyla, kai automobilis staiga nustato, kad riba pasikeitė nuo 120/140 km/h iki 80 km/h, ir pradeda stabdyti. Toks staigus stabdymas gali nustebinti iš paskos važiuojančius vairuotojus ir sukelti pavojingą situaciją.
Taip nutinka ne kiekvieną dieną, bet man pačiam teko keletą kartų susidurti su tokia situacija. Šiek tiek gąsdina, kai automobilis staiga pradeda staigiai stabdyti.
Automobilis ant jūsų šaukia, ir tai visai negerai
Yra dar viena problema. Dabar naujuose automobiliuose privalomai įrengiama ISA sistema, t. y. įspėjimo apie greičio viršijimą sistema. Kai viršijamas leistinas greitis, sistema įspėja vairuotoją specialiu garsiniu signalu, kuris turėtų trukti ne ilgiau kaip penkias sekundes. Taip turi veikti pagrindinė ir privaloma ISA sistemos versija. Gamintojai gali įdiegti pažangesnę pagalbininko versiją ir eksperimentuoti su paties signalo garsumu ir tipu.
Atspėkite, kokia ISA sistema ji pagrįsta…. Taip, būtent greičio ribojimo atpažinimo sistema. Taigi dabartine forma ISA yra blogio įsikūnijimas ir, užuot pagerinusi saugą, ji tik erzina vairuotoją ir išugdo įprotį prieš važiuojant iš karto išjungti šią sistemą. Patys savaime įspėjimai apie greičio viršijimą yra geri ir mes juos palaikome. Juk greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių mirtinų avarijų priežasčių, todėl su juo reikia kovoti.
Tačiau turint tinkamus ir ištobulintus įrankius. Kai kurių automobilių ISA yra tiesiog per daug agresyvi ir įkyri, o tai visai netinkama. Greičio ribojimo atpažinimo sistema perduoda neteisingas vertes, o tai sukelia vairuotojui pyktį.
