Suomijoje vienas turtingiausių šalies verslininkų buvo sustabdytas Alandų salose: važiavo 80 km/h greičiu 50 km/h zonoje. Greičio viršijimas – 30 km/h. Bauda – 121 000 eurų. Lietuvoje pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnį už tokį pat pažeidimą gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Skirtumas – ne dėl to, kad pažeidimas buvo skirtingas. Skirtumas – dėl to, kaip veikia sistema.
Kaip Suomijoje apskaičiuojama bauda
Suomija naudoja „dienos baudų” modelį. Jis veikia dviem kintamaisiais: pažeidimo sunkumas lemia, kiek dienų baudos bus skiriama, o pažeidėjo dienos pajamos lemia, kiek kainuoja viena baudos diena. Kuo daugiau vairuotojas uždirba, tuo brangesnė kiekviena baudos diena – ir galutinė suma auga proporcingai.
Tai reiškia, kad du vairuotojai, viršiję greitį toje pačioje vietoje tuo pačiu dydžiu, gali gauti visiškai skirtingas baudas. Vienas – kelis šimtus eurų. Kitas, kaip šiuo atveju – šešiaženkles sumas. Sistema nesistengia nubausti absoliučia suma. Ji siekia, kad bauda keltų tą pačią finansinę skausmą kiekvienam – nepriklausomai nuo pajamų lygio.
Ir sistema veikia nuosekliai. Tas pats verslininkas anksčiau gavo 63 680 eurų ir 95 000 eurų baudas už greičio viršijimą. Nei statusas, nei ankstesnės baudos jo neatbaidė – tik dar labiau parodė, kaip sistema reaguoja į pakartotinius pažeidimus.
Lietuva: fiksuotos baudos ir jų ribos
Lietuva taiko fiksuotų baudų sistemą. Pagal ANK 417 straipsnį greičio viršijimo baudos priklauso nuo viršijimo dydžio, o ne nuo vairuotojo pajamų. Už 21–30 km/h viršijimą – nuo 60 iki 90 eurų. Už 30–40 km/h – nuo 90 iki 150 eurų. Šiurkščiais pažeidimais laikomi 40 km/h ir daugiau viršijimai – juos lydi baudos iki 700 eurų ir galimas teisių atėmimas nuo vienerių iki pusantrų metų.
Sistema vienoda visiems: minimalia alga gyvenantis vairuotojas ir milijonierius moka tą pačią sumą. Teoriškai tai lygu. Praktiškai – 90 eurų baudos atgrasomoji galia 20 000 eurų per mėnesį uždirbančiam asmeniui ir 700 eurų atlyginimą gaunančiam yra visiškai skirtinga.
Ar Lietuva galėtų perimti Suomijos modelį
Diskusijos apie pajamomis pagrįstas baudas Europoje nėra naujos. Suomija šią sistemą taiko jau dešimtmečius, ir ji yra viena iš priežasčių, kodėl šalis nuosekliai laikosi žemų eismo įvykių rodiklių. Šveicarija ir Skandinavijos šalys taip pat yra susipažinusios su proporcingų baudų logika.
Lietuva kol kas tokios sistemos neturi ir oficialių diskusijų dėl jos įdiegimo nėra viešoje erdvėje. Tačiau skaičiai kelia klausimą, kurio vengti sunku: jei bauda nesukelia proporcingo finansinio spaudimo, ar ji atlieka atgrasomąją funkciją?
Redakcijos vertinimu, 121 000 eurų bauda už 30 km/h greičio viršijimą skamba kaip kraštutinumas – bet Suomijos duomenys rodo, kad sistema veikia. Klausimas nėra, ar tokia suma teisinga. Klausimas yra, ar 90 eurų bauda yra veiksminga.
Ką reiškia tas pats pažeidimas skirtingose sistemose
Suomijos verslininkas sumokėjo 121 000 eurų. Lietuvos analogiškas vairuotojas – iki 90 eurų. Abu viršijo greitį 30 km/h. Abu rizikavo tais pačiais padariniais kelyje.
Baudos dydis nekeičia fizikos: stabdymo kelias 80 km/h greičiu ir 50 km/h greičiu – skiriasi keliolika metrų. Bet baudos dydis keičia ekonominę logiką, kuria vairuotojas nusprendžia, ar verta skubėti.
Suomijoje turtingas vairuotojas tą ekonominę logiką pajuto. Tris kartus.
