Diskusijos dėl 2035 m. ES draudimo naujiems benzininiams ir dyzeliniams automobiliams pakrypo netikėta linkme. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) oficialiai pristatė planą, kuriame raginama Europos Komisiją sušvelninti 2030 ir 2035 m. nustatytus CO₂ išmetimo tikslus. Komisija jau patvirtino, kad iki metų pabaigos peržiūrės pasiūlymus – tai aiškus ženklas, kad visiškas vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių draudimas tampa vis mažiau tikėtinas.
Kodėl gamintojai nori peržiūrėti išmetamųjų teršalų tikslus
Pagal dabartinį ES reglamentą nuo 2035 m. visi nauji automobiliai turi išmesti 0 g CO₂ vienam kilometrui. Tai faktiškai uždraudžia naujus benzininius ar dyzelinius modelius, išskyrus tuos, kurie varomi vien sintetiniais e-degalais.
ACEA teigia, kad šis tikslas yra nerealus esant dabartinėms rinkos sąlygoms. Net jei elektromobilių pardavimai ir toliau augs dabartiniu tempu, iki 2035 m. elektromobiliai sudarytų tik apie 63 % visų naujai registruojamų automobilių, todėl daugiau nei trečdalis rinkos liktų be reikalavimus atitinkančių variantų. Be lankstesnio požiūrio automobilių gamintojams gresia 95 eurų baudos už kiekvieną gramą viršyto CO₂ kiekio vienai transporto priemonei, o tai reiškia dešimtis milijardų baudų per metus – lėšos, kurios kitu atveju galėtų būti skirtos inovacijoms.
ACEA pasiūlymas: realesnis veiksmų planas
- Penkerių metų vidurkinimo sistema: Vietoj metinių CO₂ vertinimų, gamintojų rezultatai būtų vidurkinami 2028–2032 m. laikotarpiu, siekiant išvengti staigių baudų.
- Laipsniškas tikslų mažinimas: Išlaikyti 50 g CO₂/km ribą 2030 m., o po 2035 m. palaipsniui mažinti iki nulio.
- Parama įperkamoms elektromobiliams: Įvesti socialinę nuomą ir subsidijas mažiems Europoje pagamintiems elektriniams miesto automobiliams.
- Įkraunamų hibridinių automobilių pripažinimas: Įkraunamus hibridinius automobilius laikyti pereinamojo laikotarpio mažai taršiomis transporto priemonėmis, kurios padeda įveikti spraga.
- Skatinamos žaliosios medžiagos: Apdovanoti gamintojus, naudojančius mažai taršius gamybos metodus ir perdirbtas medžiagas.
Kodėl ši idėja įgauna politinį pagreitį
Net ir Europos Komisijoje didėja susirūpinimas, kad spartus perėjimas prie elektromobilių gali pakenkti Europos pramonės bazei. Išryškėjo keletas rizikų:
- Didelio masto gamyba gali persikelti į Aziją, kur gamybos sąnaudos yra mažesnės.
- Dešimtys tūkstančių darbo vietų, ypač pas tokius tiekėjus kaip „Bosch“, „ZF“ ir „Continental“, jau yra pavojuje.
- ES vis dar priklauso nuo Kinijos, nes ji tiekia daugiau nei 90 % retųjų žemių medžiagų, naudojamų baterijose ir varikliuose.
Vokietija, Italija ir Ispanija viešai palaikė lankstesnį grafiką, o Lenkija ir Čekija pasisako už tai, kad po 2035 m. būtų leidžiama naudoti vidaus degimo varikliu varomus automobilius, varomus sintetiniu kuru (e. kuru). Šios šalys teigia, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turi išlikti ekonomiškai tvarus.
Ką tai reiškia Lietuvai
Bet koks politikos koregavimas tiesiogiai paveiktų Lietuvos automobilių rinką, kuri labai priklauso nuo naudotų automobilių importo iš Vakarų Europos. Švelnesnis požiūris į 2035 m. tikslus reikštų:
- Nuolatinį naudotų benzininių ir dyzelinių automobilių tiekimą iš Vokietijos ir kitų ES šalių.
- Daugiau laiko dirbtuvėms ir dalių tiekėjams prisitaikyti prie elektromobilių technologijų.
- Lėtesnį elektromobilių kainų kritimą dėl sumažėjusio politinio spaudimo.
Tačiau valstybės paskatos pirkti elektromobilius gali sumažėti, jei ES sušvelnins savo aplinkosaugos įsipareigojimus.
Ekspertų analizė
Pasak ACEA ekonomistų, šis planas neatsisako aplinkosaugos tikslų – juo tiesiog siekiama realaus perėjimo tempo. Be reformų Europos automobilių gamintojai iki 2030 m. gali sumokėti iki 25 mlrd. eurų baudų – pinigų, kurie kitaip galėtų remti inovacijas, darbo vietų išsaugojimą ir švaresnes technologijas.
Europos automobilių sektorius pasiekė kryžkelę. Ambicingi išmetamųjų teršalų tikslai dabar prieštarauja pramonės ir ekonomikos realijoms. Jei ACEA planas bus priimtas, vidaus degimo varikliai neišnyks 2035 m.; jie egzistuos kartu su hibridinėmis ir elektrinėmis transporto priemonėmis ilgesnio, lengviau valdomo pereinamojo laikotarpio metu.
Ką manote? Ar ES turėtų laikytis savo nulinės emisijos tikslų, ar vadovautis ACEA raginimu būti lankstesniems? Pasidalinkite savo nuomone žemiau.
