„Hyundai“ buvo vienas iš pagrindinių automobilių gamintojų 2024 m. vartotojų elektronikos parodoje (CES) Las Vegase ir pristatė įvairių sričių gaminius. Korėjos prekės ženklas ne tik parodė elektrinį VTOL keleivinį laivą „Supernal S-A2“, autonomines gamyklų mašinas ir ateities mobilumą naudojant autonomines kapsulių sistemas, bet ir pristatė savo ateities vandenilio technologijų viziją.
Perėjimas prie vandenilio yra dalis „Hyundai“ tikslo iki 2045 m. tapti neutraliu anglies dioksido atžvilgiu, o parodoje CES buvo pristatyti naujausi „HTwo“ vandenilio prekės ženklo pasiekimai. Tarp jų – nauji vandenilio gamybos iš plastiko atliekų ir biologinių atliekų procesai, o bendrovės ekspozicijoje taip pat buvo pristatyti nauji transportavimo ir saugojimo sprendimai.
Tačiau vandenilio energija vis dar atrodo tolima, ypač Lietuvoje, kur viešųjų vandenilio degalinių skaičius yra lygus nuliui. Siekdami išsiaiškinti „Hyundai“ vandenilio energijos viziją, kalbėjomės su Martinu Aeilingeriu, „Hyundai“ lengvųjų komercinių automobilių technologijų vykdomuoju viceprezidentu, apie vandenilio vietą rinkoje ir apie tai, kodėl bendrovė jį laiko energetikos sprendimu.
KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
Martinas Aeilingeris, „Hyundai“ viceprezidentas, atsakingas už lengvųjų komercinių transporto priemonių technologijas
K.: Vandenilis visada buvo energijos šaltinis, kuris netrukus atsiras. Ar jau priartėjome prie to, kad keliuose pradės važinėti daugiau vandenilinių transporto priemonių?
A.: Jei pažvelgtumėte į mano darbovietę Korėjos mokslinių tyrimų ir plėtros centre, visoje šalyje jau važinėja šimtai miesto autobusų – yra dar keletas baterijomis varomų elektrinių autobusų, tačiau vandeniliniai autobusai jau važinėja ir tai nėra jokia problema. Korėjoje, taip pat Šveicarijoje ir Vokietijoje taip pat diegiame savo kuro elementais varomus sunkiasvorius sunkvežimius, kurių parkas yra nuvažiavęs daugiau kaip aštuonis su puse milijono kilometrų. Plečiamės ir į kitas rinkas: demonstraciniai bandymai vyksta Naujojoje Zelandijoje, Izraelyje, Emyratuose, taip pat Jungtinėje Karalystėje.
K.: Ar šiuo metu komercinės transporto priemonės, jūsų nuomone, yra geriausias vandenilio panaudojimo būdas? Ir kalbant apie mastelio didinimą, kiek mažų apimčių galima pasiekti, kad tai vis dar būtų pateisinama?
A: Nesakome, kad viena technologija yra pranašesnė už kitą (lyginant akumuliatorines ir vandenilines transporto priemones). Viskas turi savo vietą, priklausomai nuo segmento ir naudojimo būdo. Manome, kad mieste pristatant krovinius mikroautobusais iki trijų su puse tonos, galbūt net sunkvežimiais iki septynių tonų, akumuliatorius gali būti geras sprendimas. Jei turite laiko įkrauti baterijas per naktį, važiuojate tik viena pamaina ir jums nėra itin svarbi naudingoji apkrova, elektrinis akumuliatorius turi prasmę.
Ši sistema perkelta iš mūsų lengvųjų automobilių, kuriuose naudojame itin dideles apimtis, ir ji yra naujausia, su 800 voltų (maitinimo sistema) ir akumuliatorių medžiagomis. Sunkiasvorėse transporto priemonėse – autobusuose ar sunkvežimiuose – situacija gali būti kitokia dėl energijos suvartojimo, kurio reikia eksploatacijai. Dėl didesnio svorio ir didesnio nuotolio, kurio norite, didėja vandenilio patrauklumas, nes jis pasižymi didesniu energijos tankiu, nes galite vežti daugiau energijos, o degalų papildymas, kad grįžtumėte iki pilnos įkrovos, yra greitesnis. Tai minučių, o ne valandų klausimas.
K.: Kalbant apie degalų papildymą, ar „Hyundai“ būtų pasirengusi turėti savo vandenilio degalines, kad padėtų paspartinti vandenilio naudojimą, kaip tai padarė „Tesla“ su savo „Supercharger“ tinklu?
A.: „Hyundai“ aiškiai sako, kad norime įsitraukti į vertės grandinę. Mes ne tik gaminame transporto priemones, bet ir grupės viduje yra susijusių įmonių, kurios investuoja į vandenilio gamybą, suspaudimą ir transportavimą. Taigi mes tiriame ir esame įsipareigoję padaryti viską, ką galime visoje vertės grandinėje, kad išvengtume tų problemų, kurias matote. Ir tai yra strategija. Taip.
K.: Ar vandenilio planas pradedamas įgyvendinti Korėjoje, o vėliau plečiamas?
A: Tai mūsų natūrali buveinė, todėl taip, bet galbūt yra kitų atitinkamų rinkų, kuriose galime sukurti infrastruktūrą. Kalbant pvz.: apie Jungtinės Karalystės pavyzdį, jei nėra vandenilio sunkvežimių, infrastruktūros nesukursi, nes nėra paklausos, tačiau jei nėra infrastruktūros, negalima vykdyti veiklos. Tai neatsiejama viena nuo kitos.
Korėjoje vyriausybė yra tvirtai įsipareigojusi investuoti į infrastruktūrą. Tai maža šalis, kurioje gyvena 50 mln. žmonių, o mes jau turime 160 vandenilio degalinių ir jų skaičius vis auga. Jei vyriausybė yra suinteresuota dekarbonizacija ir jei yra investicijų, galima tai padaryti, tačiau pramonė niekada to nepadarys viena. Turi būti kokia nors subsidija, kuri padėtų tuos dalykus sukurti.
K.: „Hyundai“ gamina puikius elektrinius automobilius, tad ar yra galimybių gaminti vandenilinius automobilius, kurie būtų tokie pat patrauklūs, kad įtikintų žmones persėsti į kitą automobilį?
A: Tiesą sakant, šią technologiją galės naudoti autobusai ir sunkvežimiai. Jei daugiausia dėmesio skirsime komercinėms transporto priemonėms, tai padės sukurti infrastruktūrą, nes jos bus labiau paplitusios, o investicijos į vandenilio infrastruktūrą atsipirks. Jei infrastruktūra bus sukurta, kodėl jos nenaudoti ir lengviesiems automobiliams?
