Geriausios būklės gatvėmis gali pasigirti sostinės Pilaitės, Pašilaičių ir Justiniškių mikrorajonai, o daugiausiai defektų yra Senamiesčio, Rasų ir Žvėryno gatvėse. Tokie duomenys gauti išanalizavus ir apibendrinus 2,4 tūkst. kilometrų Vilniaus gatvių važiuojamųjų dangų būklę. Analizę atlikusių specialistų teigimu, ši informacija leis objektyviai nustatyti ir patogiai planuoti važiuojamųjų dangų tvarkymo bei remonto darbus.
Pasak bendrovės „Vilniaus planas“ Analizės ir modeliavimo skyriaus vadovo Donato Gudelio, asfalto danga skirtingose miesto gatvėse nusidėvi skirtingai – tai priklauso nuo eismo intensyvumo, sunkiasvorių transporto priemonių gausos, dangos amžiaus, anksčiau jau vykdytų dangos remonto darbų.
„Laiku ir tiksliai identifikuoti defektai leidžia tikslingiau suplanuoti gatvių tvarkymo darbus ir efektyviau juos vykdyti. Būtent todėl įvairūs gatvių dangos duomenys, tokie kaip duobės, lopai, įtrūkimai, provėžos, nelygumai, konstrukcijos laikomoji geba, buvo užfiksuoti ir išanalizuoti naujoje Gatvių skaitmenizavimo modulio (GSM) duomenų bazėje. Joje Vilniaus gatvių infrastruktūros valdytojai matys realią gatvių važiuojamosios dangos būklę, parengtą preliminarų prioritetinį tvarkomų gatvių ruožų sąrašą, galės nuolat stebėti situaciją ir priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl remonto darbų“, – komentuoja D. Gudelis.
Jo teigimu, surinkti sostinės gatvių dangos būklės duomenys ne tik supaprastins darbus už gatvių remontą ir jo planavimą atsakingiems subjektams, bet ir miesto gyventojams leis tikėtis kokybiškesnio gatvių remonto.
Iki šiol gatvių važiuojamosios dalies defektai buvo identifikuojami specialistams vykstant į vietą ir vertinant tik vizualiai matomus gatvių dangos trūkumus, bet tokie kriterijai kaip konstrukcijos laikomoji geba gali būti įvertinti tik atliekant detalius dangos tyrimus. Pasak pašnekovo, neįvertinus konstrukcijos laikomosios gebos gali būti parenkamas netinkamas remonto būdas – pavyzdžiui, tik viršutinio dangos sluoksnio pakeitimas.
Parinkus netinkamą remonto būdą, vizualiai matomos dangos būklės problemos gali atsinaujinti labai greitai ir jau kitais metais remontuotą dangą vėl gali tekti tvarkyti. Be to, tik vizualiai matomus gatvių dangos trūkumus vertinant skirtingiems specialistams galėdavo atsirasti subjektyvumo kriterijus. Taip pat gyventojams neretai kildavo neaiškumų, kaip sudaromi gatvių tvarkymo sąrašai.
2,4 tūkst. kilometrų Vilniaus A, B, C ir D kategorijų gatvių atskiromis eismo juostomis tyrimus, kurių metu buvo automatizuotai nustatyti dangos defektai, mobilia laboratorija atliko bendrovė „Grinda“ su išorės partneriais.
Pagal realiai išmatuotus rodiklius UAB „Vilniaus planas“ sukurta sistema automatizuotai ir kompleksiškai įvertina gatvių dangos būklę bei išskiria panašia būkle pasižyminčius gatvių ruožus. Šie ruožai, remiantis papildomais duomenimis, tokiais kaip automobilių ir viešojo transporto intensyvumas, gyventojų skaičius, šalia esančių pėsčiųjų takų būklė, pagal patvirtintą metodiką automatizuotai įtraukiami į prioritetinius gatvių tvarkymo ir priežiūros sąrašus, su kuriais toliau dirba už gatvių tvarkymą atsakingi specialistai, sistemoje parenkantys tinkamiausią remonto ar priežiūros būdą.
D. Gudelio teigimu, tai yra objektyviais duomenimis pagrįsti sprendimai, kurios gatvės dangos turėtų būti tvarkomos pirmiausia, taip užkertant kelią galimai subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms.
Tikimasi, kad naujovė taip pat leis efektyviau naudoti miesto tvarkymo darbams skirtas lėšas. Sistemoje pateikiami duomenys apie kitus planuojamus miesto inžinerinės infrastruktūros ir komunikacijų tvarkymo darbus, su kuriais galės būti derinamas gatvių dangos tvarkymas, taip išvengiant neefektyvaus finansinių ir žmogiškųjų resursų panaudojimo.
Vilnius tapo pirmuoju Lietuvos miestu, įsidiegusiu tokią automatizuotą dangų būklės vertinimo sistemą. Panašiu principu gatvių dangos būklę vertina ir prižiūri Šiaurės Amerikos (JAV, Kanados), Skandinavijos, Beniliukso šalių miestai.
