2026 metais Nyderlandų prokuratūra (Openbaar Ministerie) žengė žingsnį, kurį daugelis Europos šalių kol kas tik svarsto: greičio kontrolės taškų skaičius šiemet bus daugiau nei dvigubintas — nuo 650 iki 1 450 lokacijų. Ir prie tradicinių radarų prisideda kamera, kurios Lietuvos keliuose dar nėra.
Nuo 650 iki 1 450: kas tiksliai keičiasi
Nyderlandų prokuratūra nurodė, kad išplėtimas apims keturis greičio kontrolės įrangos tipus: stacionarius greičio matuoklius, mobiliuosius radarų postus, vadinamuosius flexflitser — kilnojamus matuoklius, kurie kas du mėnesius perkeliami į naujas vietas — ir vidutinio greičio sistemas (trajektorinę kontrolę).
Naujovė, kuri išsiskiria labiausiai: focusflitser — specializuota kamera, gebanti nustatyti, ar vairuotojas vairuodamas naudojasi telefonu. Tokia technologija Europos keliuose plinta, tačiau dar nėra masiškai įdiegta. Nyderlandai šiemet ją integruoja į platesnį kontrolės tinklą.
Prokuroras Marcas Pluimersas paaiškino logiką: kuo daugiau procesų automatizuojama, tuo daugiau policijos pajėgų galima nukreipti į situacijas, kur žmogaus dalyvavimas yra tikrai reikalingas — ypač tiriant pakartotinius pažeidėjus, dažnai susijusius su sunkiais eismo įvykiais.
Vidutinio greičio kontrolė — mieste
Šis elementas yra tikrai naujas net Nyderlandų kontekste. Iki šiol vidutinio greičio sistemos buvo taikomos tarpmiestiniuose keliuose ir greitkeliuose. Dabar prokuratūra planuoja bandomąjį projektą su trajektorine kontrole gyvenamojoje zonoje — mieste, kur greičio apribojimas dažnai sumažintas iki 30 km/val.
Jei bandymas bus sėkmingas, tokia sistema gali būti plečiama į daugiau miestų vietovių. Tai reikštų, kad vairuotojas mieste negalėtų pasikliauti taktika „sulėtinu ties kamera, greitėju po jos” — sistema matuotų vidutinį greitį per visą ruožą.
Ar tai veiks? Lietuvos patirtis su vidutinio greičio matuokliais mieste — Vilniuje jie veikia Geležinio Vilko gatvėje, T. Narbuto gatvėje ir Vakariniame aplinkkelyje — rodo, kad vairuotojai prie tokių sistemų prisitaiko greičiau nei prie stacionarių kamerų.
Telefono fiksavimas: technologija, kuri artėja
Focusflitser — kamera, gebanti atpažinti telefono naudojimą vairuojant — nėra Nyderlandų išradimas. Panaši technologija jau veikia Belgijoje, Australijoje ir dalyje Jungtinės Karalystės kelių. Principas: kamera fotografuoja vairuotojo sritį, dirbtinis intelektas analizuoja, ar rankos laiko vairą, ar telefoną.
Nyderlanduose baudos už telefono naudojimą vairuojant siekia 420 eurų. Lietuvoje analogiška bauda — žymiai mažesnė. Technologijos plitimas Europoje kelia natūralų klausimą: kiek laiko prireiks, kol tokios kameros atsiras ir Lietuvos keliuose?
Flexflitser: greičiau keliamas = sunkiau nuspėjamas
Kilnojamieji matuokliai Nyderlanduose iki šiol buvo perkeliami kas du mėnesius. Prokuratūra planuoja šį rotacijos ciklą sutrumpinti — greičiau keliamas matuoklis reiškia, kad navigacijos programėlių duomenų bazės spėja atsilikti, o vairuotojas negali pasikliauti tuo, kad „čia jau žinau”.
Lietuvoje kilnojamieji trikojai radarai jau naudojami pagal panašią logiką — be fiksuotų vietų, be išankstinio įspėjimo. 37 trikojai, veikiantys šalyje, taip pat neturi nustatytos rotacijos tvarkos.
Kur tai veda: ES greičio kontrolės kryptis
Nyderlandų sprendimas — ne išimtis, o ryškiausias šių metų pavyzdys platesnės tendencijos. Lenkija griežtina sankcijas, Italija reformuoja radarų išdėstymą, Belgija ir Prancūzija diegia telefono fiksavimo sistemas. Greičio kontrolės automatizavimas Europoje auga — ir tai reiškia, kad policijos pareigūno nebuvimas prie kelio nebėra garantija, jog niekas nematė.
Redakcijos vertinimu, Nyderlandų modelis — automatizuota kontrolė + žmogiškieji resursai pakartotiniams pažeidėjams — yra logiška evoliucija, kuria anksčiau ar vėliau paseks ir kitos ES šalys. Lietuva šiuo metu investuoja į vidutinio greičio sistemas ir stacionarius radarų tinklus. Telefono fiksavimo kamerų — tik laiko klausimas.
