Kadangi 2035 m. bus uždrausta gaminti ir parduoti vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones, iškastiniu kuru varomi automobiliai iš kelių iš karto neišnyks. Šios transporto priemonės dešimtmečius ir toliau skleis taršą, o tai verčia mokslininkus ieškoti būdų, kaip šį poveikį sumažinti. Mokslininkai kuria naują sistemą, kuri leistų vandeniliu iš dalies pakeisti iškastinį kurą tradiciniuose vidaus degimo varikliuose ir taip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Lietuvoje susidomėjimas ekologiško vandenilio gamyba auga, o tai yra užuomina apie daug žadantį perėjimą prie šio tvaraus energijos šaltinio.
Dviguba nauda aplinkai
VILNIAUS TECH mokslininkai kuria hibridinę degalų sistemą, kuri leis lanksčiai naudoti vandenilį ir tradicinius degalus įvairiais santykiais. Pasak Automobilių katedros vedėjo daktaro Saugirdo Pukalsko, šiuo metu atliekami išsamūs laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti efektyviausią vandenilio naudojimo būdą kartu su benzinu ar dyzelinu. Jų tikslas – suprasti, kaip skirtingų tipų varikliai reaguoja į vandenilį, ir įvertinti vandenilio poveikį variklio komponentams.
Kitos šalys yra pradėjusios panašius tyrimus, tačiau, turint omenyje Lietuvos ekologiško vandenilio gamybos potencialą, atsiranda unikali galimybė integruoti šį kurą į tradicinius vidaus degimo variklius. Naudojant iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą vandenilį būtų galima sušvelninti klimato kaitą, nes sumažėtų iškastinio kuro suvartojimas, priduria daktaras Pukalskas.
Vandenilis, derinamas su iškastiniu kuru, išskiria vandens garus, o ne anglies dioksidą, todėl tai yra perspektyvus būdas dekarbonizuoti transportą. Kai kuriuos iškastinius degalus pakeitus vandeniliu, galima gerokai sumažinti anglies monoksido, anglies dioksido ir kietųjų dalelių išmetimą – tai svarbus žingsnis į priekį ekologinio tvarumo srityje.
Praktiniai vandenilio integravimo iššūkiai
Kelias į praktinį vandenilio naudojimą nėra be kliūčių. Mažas vandenilio tankis reiškia, kad jis turi būti suslėgtas iki didelio slėgio, todėl reikia patikimų kuro tiekimo sistemų. Be to, didelis vandenilio degumas kelia susirūpinimą dėl saugumo, nors Dr. Pukalskas patikina, kad dėl mažo vandenilio tankio mažai tikėtina, kad uždarose erdvėse jo koncentracija pasieks sprogimo lygį.
„Šia tema atlikome išsamius tyrimus ir net parengėme disertacijas”, – sako dr. „Mūsų rezultatai teikia vilčių, todėl bendradarbiaudami su partneriais siekiame pereiti prie praktinio įgyvendinimo”.
Ar žaliasis vandenilis bus įperkamas?
VILNIUS TECH analizė rodo, kad automobilis, naudojantis ir vandenilį, ir benziną, 100 kilometrų sunaudotų apie 5 litrus benzino ir 0,5 kilogramo vandenilio. Palyginimui, įprastas automobilis tam pačiam atstumui įveikti sunaudotų 10 litrų benzino.
Tačiau išlieka susirūpinimą keliantis klausimas dėl prieinamumo. Ar ekologiškas vandenilis taps prabanga, kurią gali sau leisti tik didesnes pajamas gaunantys asmenys? Dr. Pukalskas nusiteikęs optimistiškai, pažymėdamas, kad didėjant paklausai, vandenilio kaina gali mažėti. Šiuo metu vienas kilogramas vandenilio kainuoja apie 15 eurų. Vis dėlto Lietuvos investicijos į vandenilio infrastruktūrą gali padaryti šį kurą prieinamesnį, nes didėja vietinė atsinaujinančios energijos gamyba.
Jei infrastruktūros plėtra vyks sklandžiai, pirmieji automobiliai, varomi ekologišku vandeniliu ir įprastiniais degalais, Lietuvos keliuose galėtų pasirodyti po kelerių metų. Šios transporto priemonės atliktų esminį vaidmenį mažinant poveikį aplinkai ir skatinant tvarų energijos vartojimą, apibendrina dr.
