2023 m. vasarį Europos Parlamentas patvirtino aiškų terminą: nuo 2035 m. nauji benzininiai ir dyzeliniai automobiliai ES rinkoje nebeturės vietos. 100 % CO₂ mažinimo tikslas atrodė galutinis. Tačiau 2025 m. gruodį Europos Komisija pateikė naują pasiūlymą: ne 100 %, o 90 % — likusią dalį kompensuojant e-degalais, biokuru ir „žaliuoju plienu”. 2026 m. oficiali peržiūra vyksta.
Kas iš tikrųjų laukia? Nebe tas paprastas atsakymas, kurį 2023-iaisiais buvo galima perskaityti vienoje eilutėje.
Kas pasikeitė nuo straipsnio paskelbimo 2025 m.
Originali taisyklė — Reglamentas (ES) 2023/851 — reikalavo, kad nuo 2035 m. kiekvienas naujas parduodamas automobilis ES išmestų 0 g CO₂/km. Tai buvo absoliutus standartas, faktiškai panaikinęs visus vidaus degimo variklius.
2025 m. gruodžio pasiūlymas, kurį Europos Komisija pateikė Parlamentui, keičia šią logiką: 90 % CO₂ mažinimas nuo 2021 m. lygio, o trūkstamą 10 % gamintojai galės kompensuoti — iki 3 % e-degalais, iki 7 % „žaliuoju plienu” automobilio gamyboje. Tai reiškia, kad keletas vidaus degimo variklių modelių galėtų išlikti rinkoje ir po 2035 m. — tačiau tik tokiomis sąlygomis, kurių dauguma vairuotojų negali įvykdyti kainų požiūriu.
Iki 2026 m. pabaigos Komisija privalo pateikti ataskaitą Parlamentui apie realų automobilių CO₂ kiekį ir pasiūlyti tolesnes priemones. Tai yra oficiali peržiūra, numatyta pačiame reglamente — ne politinis posūkis, o įtvirtinta procedūra.
Ar draudimas atšaukiamas? Ne. Ar jis keičiamas? Taip
Svarbu nesuplakti dviejų dalykų. Galiojantis standartas — 100 % CO₂ mažinimas iki 2035 m. — oficialiai nepakeistas. Tol, kol Parlamentas nepatvirtins naujos redakcijos, atskaitos taškas išlieka. Tačiau politinis signalas yra aiškus: absoliutus draudimas susidūrė su ekonomine realybe ir vos per dvejus metus tapo derybų objektu.
Kokios šalys labiausiai spaudė? Vokietija — dėl BMW, Mercedes, Volkswagen pramonės. Italija — dėl sintetinių degalų. Lenkija — dėl anglies pramonės perėjimo išlaidų. Ispanija ir Prancūzija, priešingai, gina griežtą terminą, nurodydamos jau investuotas milijardų eurų sumas į elektromobilių gamybą.
Elektromobilių pardavimai 2025 m. Europoje sudarė 17,5 % naujų automobilių — augimas yra, bet lėtesnis nei buvo tikėtasi siekiant 100 % tikslo. Šis skaičius yra pagrindinis argumentas tiek draudimo šalininkams, tiek kritikams.
Lietuva: seniausias autoparkas, lėčiausias perėjimas
Lietuvos situacija yra viena sudėtingiausių ES kontekste. Vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius viršija 16 metų — tai vienas aukščiausių rodiklių Sąjungoje. Elektromobiliai sudaro apie 6–7 % naujų registracijų, kai Norvegijoje šis rodiklis jau viršija 90 %.
Tai reiškia kelis dalykus praktiškai. Pirma, naudotų benzininių ir dyzelinių automobilių rinka Lietuvoje nesiliaus 2035-aisiais — draudimas liečia tik naujų pardavimą. Esamus galima pirkti, parduoti ir eksploatuoti. Antra, Vakarų Europoje mažėjant naudotų dyzelinių automobilių paklausai — dalis jų nukeliauja į rytinę ES rinką, įskaitant Lietuvą. Šis srautas gali stiprėti artėjant 2030–2035 m.
Trečia — infrastruktūra. Lietuva planavo 6 000 viešųjų įkrovimo stotelių iki 2030 m. (~90 mln. eurų ES lėšų). Ar šis tempas pakankamas, jei 2035 m. tikslas liks griežtas — atviras klausimas.
Gamintojų planai: kas liko, kas pasikeitė
Straipsnio paskelbimo metu 2025 m. birželį galiojo tokie gamintojų įsipareigojimai: Volkswagen — tik elektromobiliai nuo 2033 m. Europoje; Volvo — tik EV nuo 2030 m. visame pasaulyje; Ford Europe — tik EV nuo 2030 m.
Nuo tada kai kurie įsipareigojimai buvo peržiūrėti. Volvo atsisakė absoliutaus 2030 m. termino ir grįžo prie hibridinių modelių. Ford sumažino EV gamybos apimtis ir pratęsė benzininių modelių gamybą. Volkswagen susidūrė su gamyklų uždarymo grėsme dėl lėtėjančio EV paklausos. Toyota, kuri visada pasisakė už technologinį neutralumą, šiuo metu yra viena stipriausių hibrido pozicijų gynėjų Briuselyje.
Tai nereiškia, kad perėjimas sustojo. Tai reiškia, kad jo tempas ir forma nėra tokie, kokius žadėjo 2023 m. deklaracijos.
Kas realiai keičiasi Lietuvos vairuotojui 2026 m.
Trumpuoju laikotarpiu — nieko dramatiško. Naudotų automobilių galima pirkti ir parduoti toliau. Naujų benzininių ir dyzelinių automobilių rinka veikia. Subsidijų programa APVA atnaujinama liepos pabaigoje — 5 000 eurų už naują elektromobilį, 2 500 eurų už naudotą iki 4 metų.
Vidutiniu laikotarpiu (iki 2030 m.) situacija darysis aiškesnė: ar ES patvirtins 90 % variantą, ar grįš prie 100 %, ar atsiras dar kita forma. Šis sprendimas tiesiogiai lems, kiek naujų benzininių modelių liks salonuose 2032–2034 m. ir kokios bus jų kainos.
Redakcijos vertinimu, ES 2035 m. tikslas nuo pat pradžių buvo greičiau politinis signalas nei techniškai subalansuotas planas — ir tai matosi dabar, kai rinkos duomenys nesutampa su projekcijomis. Perėjimas prie nulinės emisijos yra neišvengiamas, bet jo forma bus derybų, o ne vieno balsavimo rezultatas. Lietuvos vairuotojui praktinė išvada: 2035-ieji nebėra „juodo baltumo” scenarijus — jie yra taškas, link kurio Europa eina zigzagu.
