Birželio viduryje Europos Parlamentas balsuos dėl reglamento, kuris pakeis taisykles visoje ES automobilių rinkoje — ir tai liečia ne tik gamintojus. Naudotų automobilių pardavėjai, pirkėjai ir visi, kas planuoja eksportuoti automobilį už ES ribų, pajus pokyčius tiesiogiai. Reglamentas pakeičia 2000 metais priimtą direktyvą 2000/53/EB ir įsigalios metais po balsavimo — tai reiškia, kad realūs pokyčiai artėja greičiau nei daugelis tikisi.
Kas keičiasi ir kodėl dabar
ES Taryba bendrą požiūrį dėl reglamento patvirtino dar 2025 m. birželio 17 d. Dokumento oficialus pavadinimas — reglamentas dėl transporto priemonių projektavimui taikomų žiediškumo reikalavimų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo. Pagrindinis motyvas: Europos automobilių pramonė per daug priklauso nuo Kinijos tiekiamų žaliavų — retųjų žemių metalų, ličio, boro ir kitų medžiagų, kurios naudojamos elektromobilių varikliuose, baterijose ir elektronikoje.
Sprendimas — atgauti šias medžiagas iš senų automobilių. Tam ES nori griežčiau kontroliuoti, kur keliauja eksploatacijos pabaigą pasiekę automobiliai. Jei jie išvežami iš ES, vertingos žaliavos iškeliauja kartu — ir europiečių rankomis iš tikrųjų subsidijuojama Kinijos konkurentų gamyba. Reglamentas tai bando sustabdyti.
Naudotų automobilių eksportas: griežtesnė kontrolė
Vienas jautriausių reglamento punktų — naudotų automobilių eksportas už ES ribų. Iki šiol automobilį buvo galima palyginti laisvai parduoti į trečiąsias šalis — Ukrainą, Gruziją, Afriką, Viduriniuosius Rytus. Naujasis reglamentas šį srautą sieks apriboti, ypač kai kalbama apie vadinamuosius ELV — end-of-life vehicles, automobilius, kurių eksploatacija baigiasi.
Praktiškai tai reiškia griežtesnius patikrinimus eksporto metu, naujus dokumentavimo reikalavimus ir didesnę atsakomybę tiek pardavėjui, tiek eksportuotojui. Ar tai realiai sulaikys eksporto srautus — priklausys nuo to, kaip reglamentas bus įgyvendintas nacionaliniu lygiu.
Nauji automobiliai: daugiau perdirbto plastiko
Reglamentas keičia ir naujų automobilių gamybos reikalavimus. Gamintojai privalės naudoti daugiau perdirbto plastiko: per pirmuosius 6 metus po reglamento įsigaliojimo — ne mažiau kaip 15 proc., per 10 metų — 25 proc. Europos Komisija siūlė dar griežtesnes ribas, tačiau pramonės lobizmas sušvelnino skaičius.
Ar tai automatiškai reikš blogesnės kokybės interjero detales? Nebūtinai — perdirbtas plastikas šiandien gali atitikti tuos pačius techninius standartus kaip ir pirminis. Tačiau gamintojų kaštai augs, o tai rinkos ekonomikoje paprastai reiškia vieną dalyką.
Baterijos pasas — ir retieji metalai atgal į Europą
Vienas konkrečiausių reglamento elementų — baterijos pasas kiekvienam automobilio akumuliatoriui. Dokumente turi būti nurodyta baterijos sudėtis, kilmė ir būklė. Tai leis tiksliai žinoti, kokie metalai yra kiekviename automobilyje — ir kur jie keliauja, kai automobilis nurašomas.
Ypatingas dėmesys skiriamas retųjų žemių metalams: neodimui, samarui, prazeodimui, terbui, disprozui. Visi šie elementai šiandien daugiausia importuojami iš Kinijos. Tikslas — sukurti ES vidinį perdirbimo ciklą, kuriame šie metalai iš senų automobilių grįžtų į naujų gamybą.
Ar to pakanka, kad Europa realiai sumažintų priklausomybę nuo Kinijos? Klausimas atviras — perdirbimo pajėgumai ES kol kas gerokai atsilieka nuo ambicijų.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Reglamentas įsigalios metais po balsavimo — tai reiškia 2027-ųjų vidurio horizontą. Per pirmuosius 5 metus jis apims tik lengvuosius ir komercinius automobilius; autobusai, sunkvežimiai ir motociklai — vėliau.
Praktiniai pokyčiai Lietuvoje: griežtesnė naudotų automobilių demontavimo stočių priežiūra, papildomi reikalavimai eksportuojant automobilius, sudėtingesnis senų automobilių nurašymas be oficialios demontavimo procedūros. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, privalės įgyvendinti reglamentą tiesiogiai — be atskiro nacionalinio įstatymo, nes tai reglamentas, o ne direktyva.
Redakcijos vertinimu, šis reglamentas yra vienas reikšmingiausių automobilių rinkos pokyčių per pastarąjį dešimtmetį — ir daugelis vairuotojų apie jį dar nieko negirdėjo. Birželio balsavimas Europos Parlamente praktiškai yra formalumas: ES Taryba bendrą poziciją suformavo dar prieš metus. Klausimas ne ar, o kada ir kaip griežtai.
