„Stellantis“ dyzelinių automobilių sugrįžimas Europoje rodo, kad perėjimas prie elektromobilių (EV) nevyksta vienodu tempu visose rinkose. 2026 m. vasarį paskelbta, kad koncernas vėl siūlo dyzelines versijas bent septyniems lengvųjų automobilių ir keleivinių furgonų modeliams, reaguodamas į lėtesnį EV įsibėgėjimą ir pakitusius reguliavimo akcentus.
Lietuvos pirkėjams tai gali reikšti didesnį pasirinkimą, ypač tiems, kurie kasdien nuvažiuoja daug kilometrų, dažnai keliauja už miesto ribų ar ieško praktiško automobilio su didesne rida be įkrovimo planavimo.
Kodėl „Stellantis“ grąžina dyzelį į modelių gamą
Remiantis „Reuters“ apžvalga, „Stellantis“ dyzelinių versijų sugrąžinimą pradėjo dar 2025 m. pabaigoje, o sprendimas siejamas su lėtesniu nei tikėtasi elektromobilių paklausos augimu kai kuriose Europos rinkose. Dyzelis vis dar laikomas patogiu pasirinkimu ilgesnėms kelionėms, ypač kai svarbi didesnė rida vienu baku ir greitas „papildymas“ degalinėje.
Automobilių rinkos analitikai dažnai pabrėžia, kad pirkėjų sprendimus lemia ne tik technologija, bet ir kasdienė realybė: kaina, infrastruktūra, įpročiai ir naudojimo scenarijai. „Stellantis“ savo argumentacijoje akcentuoja paklausą ir augimo galimybes, o dyzelį mato kaip būdą išlaikyti konkurencingą pasiūlą pereinamuoju laikotarpiu.
- Ilgesnė rida ir patogumas ilgoms kelionėms
- Dažnai mažesnės degalų sąnaudos užmiestyje
- Plati degalinių infrastruktūra visoje Europoje
- Aktualu furgonams ir šeimyniniams modeliams
Kokie modeliai ir segmentai labiausiai paliečiami
„Reuters“ nurodo, kad dyzelinės versijos grąžinamos bent septyniems modeliams (lengviesiems automobiliams ir keleiviniams furgonams). Tarp minimų pavyzdžių – tokie modeliai kaip „Opel Astra“, „Citroën Berlingo“, „Peugeot Rifter“, taip pat „Peugeot 308“ ir „DS No.4“ (rinkos komunikacijoje minimi skirtingi prekės ženklai ir jų modelių variacijos). Tai rodo, kad sprendimas paliečia ne vieną nišą, o platesnį spektrą – nuo hečbekų iki praktiškų vienatūrių ar furgonų tipo automobilių.
Lietuvoje šie segmentai tradiciškai turi paklausą dėl praktiškumo: didesnės bagažinės, universalių kėbulo tipų ir patogumo šeimai ar darbui. Jei dyzelinės versijos bus aktyviau siūlomos ir mūsų regione, pirkėjai gali pamatyti daugiau „klasikinių“ komplektacijų, kurios pastaruoju metu buvo mažiau akcentuojamos EV naudai.
Ką sako pardavimų skaičiai: dyzelio dalis maža, bet poreikis neišnyko
Nors dyzelis po „Dieselgate“ skandalo Europoje smarkiai prarado populiarumą, jis neišnyko. „Reuters“ pateikia, kad 2025 m. dyzeliniai automobiliai sudarė 7,7% naujų automobilių pardavimų, kai tuo metu elektromobiliai sudarė 19,5%. Tai reiškia, kad dyzelis yra mažuma, tačiau vis dar egzistuoja aiški paklausos niša, ypač tarp vairuotojų, kurie daug važinėja užmiestyje arba ieško ekonomiško pasirinkimo ilgesnėms distancijoms.
Lietuvos kontekste svarbu ir tai, kad dalis vairuotojų gyvena ne didmiesčiuose, o įkrovimo infrastruktūros patogumas vis dar nevienodas. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – įkroviklių daugėja, tačiau kasdieniai įpročiai ir maršrutai regionuose dažnai vis dar palankesni vidaus degimo varikliui.
Kas pasikeitė reguliavimo ir strategijos pusėje
„Reuters“ taip pat nurodo, kad pokyčiai siejami su sušvelnintais Europos išmetamųjų teršalų tikslų akcentais, kurie kai kuriais aspektais palankesni vidaus degimo varikliams pereinamuoju laikotarpiu. Tuo pačiu tai nereiškia, kad ilgalaikė kryptis pasikeitė: Europa ir toliau juda link didesnės elektrifikacijos, tačiau gamintojams tenka prisitaikyti prie realaus rinkos tempo.
Ši informacija aktuali ES mastu. Lietuvos reguliavimas (mokesčiai, paskatos, savivaldybių sprendimai) gali skirtis.
Ką tai gali reikšti Lietuvos pirkėjams: nauda ir rizikos
Trumpuoju laikotarpiu daugiau dyzelinių versijų gali reikšti:
- didesnį pasirinkimą naujų automobilių rinkoje, ypač šeimoms ir smulkiam verslui;
- galimai patrauklesnę kainodarą lyginant su EV analogais;
- aiškesnį naudojimo scenarijų tiems, kurie neturi galimybės krauti namuose.
Tačiau pirkėjams svarbu vertinti ir ilgalaikes rizikas. Transporto politikos ekspertai primena, kad kai kurie Vakarų Europos miestai griežtina įvažiavimo taisykles taršesniems automobiliams, todėl ilgainiui tai gali paveikti likutinę vertę ir naudojimo lankstumą keliaujant. Kitaip tariant, dyzelis gali būti racionalus šiandien, bet verta pagalvoti ir apie 3–7 metų perspektyvą.
„Vertinant automobilį, svarbu skaičiuoti ne tik pirkimo kainą, bet ir ateities apribojimų riziką, ypač jei dažnai keliaujate į didžiuosius Europos miestus“, – tokį principą dažnai kartoja rinkos analitikai, kalbėdami apie pereinamąjį laikotarpį.
Ar tai laikinas posūkis, ar nauja realybė?
„Stellantis“ sprendimas labiau panašus į prisitaikymą, o ne „atsitraukimą“ nuo elektrifikacijos. „Reuters“ mini ir tai, kad bendrovė patyrė reikšmingų finansinių sąnaudų, susijusių su EV planų koregavimu – įvardijami 22,2 mlrd. eurų finansiniai nurašymai ir mokesčiai. Tai rodo, kad gamintojams brangu klysti prognozuojant vartotojų elgseną, todėl portfelio diversifikavimas (EV, hibridai, efektyvesni vidaus degimo varikliai) tampa racionalia strategija.
Galutinis atsakymas priklausys nuo to, kaip greitai tobulės įkrovimo infrastruktūra, kaip kisis EV kainos ir kokius sprendimus priims reguliuotojai. Tačiau šiandien signalas aiškus: daliai vairuotojų dyzelis vis dar yra praktiškas pasirinkimas, ir gamintojai į tai reaguoja.
Ką manote jūs – ar 2026 m. svarstytumėte naują dyzelinį automobilį, ar vis tiek rinktumėtės elektrą? Pasidalinkite nuomone komentaruose.
