Užvedėte automobilį šaltą rytą, o variklis kelias sekundes sukasi gerokai aukštesnėmis apsukomis nei įprastai. Aukštos variklio apsukos po užvedimo dažnai sukelia nerimą, ypač žiemą. Tačiau ne visada tai reiškia gedimą – šiuolaikiniuose varikliuose tai normalus procesas. Problema prasideda tada, kai apsukos nenukrenta ilgiau nei keliasdešimt sekundžių.
Kodėl variklis pakelia apsukas po šalto užvedimo
Šaltas variklis dirba kitokiomis sąlygomis nei įšilęs. Alyva storesnė, degimas mažiau efektyvus. Valdymo blokas analizuoja aušinimo skysčio ir įleidžiamo oro temperatūrą, tada parenka tinkamą degalų dozę ir apsukų lygį. Tikslas paprastas: greičiau prašildyti variklį, stabilizuoti degimą ir paspartinti katalizatoriaus įkaitimą.
Priklausomai nuo lauko temperatūros, apsukos gali siekti 1000–1500 aps./min. ir laikytis keliasdešimt sekundžių, kartais ilgiau. Tai veikia panašiai kaip senuose automobiliuose rankinė droselinė sklendė – tik dabar viską atlieka elektronika. Varikliui šylant, valdymo blokas palaipsniui mažina apsukas iki normalaus tuščiosios eigos lygio – paprastai 650–900 aps./min.
Kas bent kartą bandė paleisti variklį per –20 °C, tas žino – pirmosios sekundės visada triukšmingesnės. Ir tai visiškai normalu.
Kada aukštos apsukos reiškia gedimą
Situacija keičiasi, kai variklis jau pasiekė darbinę temperatūrą, bet apsukos vis tiek lieka pakeltos – 1200–1500 aps./min. be aiškios priežasties. Tai jau signalas, kad kažkas neveikia taip, kaip turėtų.
Aušinimo skysčio temperatūros daviklis – viena dažniausių priežasčių. Jei daviklis perduoda per žemą temperatūros rodmenį, valdymo blokas „mano”, kad variklis vis dar šaltas, ir palaiko sodrintą degalų mišinį bei aukštas apsukas ilgiau nei reikia. Klastinga tai, kad sugedęs daviklis ne visada uždega kontrolinę lemputę – rodmenys gali likti „priimtino” diapazono ribose, bet būti netikslūs.
Užteršta droselinė sklendė – kita dažna kaltininkė. Alyvos garų ir degalų nuosėdos neleidžia sklendei tiksliai grįžti į pradinę padėtį. Valdymo blokas bando tai kompensuoti, bet jei reguliavimo ribos viršijamos – apsukos lieka per aukštos.
Tuščiosios eigos vožtuvas ir oro nuotėkiai
Senesniuose varikliuose už tuščiosios eigos reguliavimą atsako atskiras vožtuvas (IAC). Kai jis užsiteršia arba užstringa, į variklį patenka daugiau oro nei reikia. Simptomai – svyruojančios apsukos arba lėtai krentančios apsukos nuleidus akseleratoriaus pedalą. Mechanikai tvirtina, kad dažnai pakanka kruopštaus valymo ir droselinės sklendės adaptacijos diagnostiniu prietaisu.
Kita galima priežastis – nesandarumai įleidimo sistemoje. Įtrūkusi žarna, susidėvėjusi kolektoriaus tarpinė ar nesandarus sujungimas prie droselinės sklendės – bet kuri iš šių vietų gali leisti papildomą orą, kurio valdymo blokas neįskaičiuoja. Rezultatas – pakeltos arba nestabilios apsukos, kartais šnypštimas iš po variklio dangčio.
Šie simptomai dažnai stiprėja būtent ant šalto variklio, kai degalų mišinys ir taip yra sodrintas.
Nuo ko pradėti diagnostiką
Pirmiausia svarbu nustatyti, ar problema pasireiškia tik ant šalto variklio, ar ir po įšilimo. Prijungus diagnostinį kompiuterį galima patikrinti temperatūros daviklio rodmenis – jei variklis faktiškai įšilęs, bet valdymo blokas vis dar „mato” žemą temperatūrą, priežastis aiški.
Verta patikrinti ir droselinės sklendės būklę bei įleidimo sistemos sandarumą. Lietuvos sąlygomis, kur žiemos ilgos ir šaltos, šios problemos pasireiškia dažniau – trumpi važiavimai mieste varikliui neleidžia tinkamai įšilti, o nešvarų sankaupų ant sklendės susidaro greičiau.
Aukštos apsukos po užvedimo – dažniausiai smulkus gedimas. Tačiau jo ignoravimas baigiasi padidėjusiu degalų suvartojimu, greičiau susidėvinčiomis žvakėmis ir katalizatoriumi. Remontas dažnai kainuoja nedaug, o atidėliojimas – visada brangiau.
