Degalų kainos auga, ir natūralu, kad vairuotojai ieško būdų sutaupyti. Vienas populiariausių triukų – perjungti aukštesnę pavarą kuo anksčiau ir važiuoti žemomis apsukomis. Skamba logiškai. Tačiau mechanikai perspėja: perdėtas taupymas gali sugadinti kur kas brangesnių dalių nei sutaupyta degalinėje. Dvimasis smagratis, pavarų dėžė, švaistiklio guoliai – sąrašas nemažas.
Kada žemi apsisukimai pradeda kenkti
Naujesnių automobilių varikliai projektuojami dirbti ir žemesniuose apsisukimų diapazonuose – tai ypač jaučiama automatinėse pavarų dėžėse. Tačiau kiekvienas variklis turi savo ribą. Senesni modeliai tą ribą pasiekia greičiau.
Paprasčiausias požymis, kad apsisukimai per žemi – vibracijos. Jei vairuojant pajuntami „nesveiki” virpesiai, tai reiškia, kad jėgos perdavimo sistema yra perkrauta. Tokiu atveju reikia nedelsiant perjungti žemesnę pavarą. Ignoruoti šį signalą – tiesiausias kelias į brangų remontą.
Dvimasis smagratis – pirmoji auka
Dvimasis smagratis (vadinamasis „dvimasis”) yra komponentas, slopinantis variklio vibracijas. Jis montuojamas daugumoje dyzelinių, bet pasitaiko ir benzininiuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže. Kai vibracijos per stiprios, smagratis tiesiog subyrėja.
Normaliai eksploatuojamas dvimasis smagratis turėtų atlaikyti 200 tūkst. km ir daugiau. Tačiau vairuotojai, kurie nuolat važiuoja pernelyg žemomis apsukomis, sugeba jį sunaikinti net per 20 tūkst. km. Jei pirmieji trūkčiojimai atsiranda ties 50–60 tūkst. km – beveik neabejotina, kad priežastis yra vairavimo stilius.
Keitimas su sankaba ir guoliu retai kainuoja mažiau nei 500 eurų, o kai kuriuose automobiliuose sąskaita viršija 2500 eurų. Tai tikrai ne ta vieta, kur verta „sutaupyti” degalinėje.
Pavarų dėžė ir variklis – kas dar kenčia
Mechaninė pavarų dėžė taip pat nėra amžina. Važiavimas žemomis apsukomis su stipriomis vibracijomis naikina jos guolius. O variklyje labiausiai nukenčia švaistiklio guoliai (vadinamosios panelės) – alkūninio veleno slydimo guoliai. Blogiausia tai, kad pirmi jų nusidėvėjimo požymiai – trūkčiojimai – dažniausiai reiškia, kad varikliui reikia kapitalinio remonto arba keitimo. Dažnai paprasčiau ir pigiau sumontuoti naudotą variklį.
Kas yra bandęs staigiai spustelėti akceleratorių žemomis apsukomis, žino tą jausmą – automobilis tarsi dūsta, o ne greitėja. Būtent tuo metu variklis patiria didžiausią apkrovą. Tai pati žalingiausia kombinacija – didelis sukimo momento reikalavimas esant žemiems apsisukimams.
Dyzeliniams varikliams reikia ir temperatūros
Šiuolaikiniams dyzeliniams varikliams nepakanka tiesiog vengti aukštų apsisukimų – jiems reikia reguliariai „pralėkti”. Ne sportine prasme, bet variklis turi pasiekti pakankamą darbinę temperatūrą. Jei automobilis naudojamas tik trumpoms kelionėms po miestą, kietųjų dalelių filtras (DPF) neturi galimybės persideginti.
Be to, SCR sistema, dozuojanti „AdBlue” skystį, kenčia nuo lėto važiavimo – skystis kristalizuojasi ir užkemša dozavimo mechanizmą. Naujesni dyzeliai ypač jautrūs pernelyg taupiam vairavimo stiliui.
Benzininiai varikliai taip pat turi pasiekti darbinę temperatūrą. Nuolatinis nepakankamai įkaitęs variklis pagreitina alyvos degradaciją, o tai reiškia spartesnį mechaninį nusidėvėjimą.
Kaip taupyti protingai – Lietuvos keliams aktualūs patarimai
Lengviausia ir saugiausia taupyti degalus greitkeliuose. Vietoj 140 km/h važiuoti 120 km/h – degalų sąnaudų skirtumas pastebimas, o variklis nepatirs jokios papildomos apkrovos. Lietuvoje, kur didelė dalis kasdienių kelionių vyksta magistralėmis tarp miestų, tai gali reikšti keliasdešimt eurų sutaupytų per mėnesį – be jokios rizikos mechanizmams.
Svarbiausia taisyklė: vengti kraštutinumų. Nei ekstremaliai žemi, nei ekstremaliai aukšti apsisukimai nėra automobilio draugai. Ypač svarbu to prisiminti, kai variklis dar šaltas – ryte stovėjimo aikštelėje, manevruojant žemomis apsukomis, perkrauti jėgos perdavimą itin lengva. O sąskaita servise bus tikrai didesnė nei sutaupyta degalinėje.
