Viena iš karščiau diskutuojamų temų šaltuoju laikotarpiu tarp vairuotojų yra variklio šildymas žiemą stovint. Kokia nauda ir ar yra kokių nors neigiamų pasekmių, išskyrus poveikį aplinkai?
Optimali variklio darbo temperatūra yra apie 90 laipsnių C. Šiuolaikiniai varikliai įšyla palyginti greitai, tačiau senesni varikliai įšyla daug lėčiau. Taip yra dėl naudojamų išmetamųjų teršalų tirpalų, kuriems, kad veiktų efektyviai, reikia aukštos ir pastovios temperatūros. Dėl šios priežasties konstruktoriai daug dėmesio skiria tam, kad variklis kuo greičiau įkaistų iki darbinės temperatūros.
Galima daryti prielaidą, kad varikliai, atitinkantys „Euro 5“ (2011 m.) ir dar labiau „Euro 6“ (2015 m.) reikalavimus, yra tie, kurie įšyla gana greitai. Akivaizdu, kad dyzeliai įkaista šiek tiek lėčiau, o benzininiai – greičiau. Jei tai „Euro 6“ standartą atitinkantis variklis, iš viso nėra prasmės vargintis ir į kelią reikia išvažiuoti vos užvedus variklį. Kuo greičiau tai padarysite, tuo greičiau pajusite iš ventiliacijos sistemos sklindantį šiltą orą – tai ženklas, kad variklis įšilęs.
Tačiau nepriklausomai nuo variklio, daug kas priklauso nuo to, kaip ir kur važiuojate. Miesto sąlygomis varikliui įšilti prireiks daugiau laiko, nei jei pajudėję iš vietos važiuosite greitkeliu. Tačiau apskritai reikėtų manyti, kad varikliui įšilti reikia nuo 5 iki maždaug 15 minučių.
Variklio užvedimas – kada pradėti važiuoti?
Teorija teigia, kad kuo greičiau užvedę variklį pradėsite važiuoti, tuo greičiau jis įšils. Tai tiesa. Tačiau jei jums rūpi variklio būklė, verta „šiek tiek“ palaukti, kol variklio alyva pasiskirstys alyvos magistralėje ir pradės plauti visas judančias dalis, kurias turi pasiekti. Pradėti važiuoti vos tik užvedus – nėra sveika varikliui. Ypač senai arba labai klampiai alyvai reikia laiko, kol ji pasklinda alyvos kanalais. Taip pat skaitykite: „Šaltyje išsikrovė akumuliatorius? Papasakosime, kaip užvesti variklį nuo laidų ir nieko nesugadinti“.
Kiek laiko turėtų trukti ši akimirka? Kuo didesnė alyvos klampa, tuo ilgiau tai trunka. Naujiems varikliams, užpiltiems 0W20 arba 5W30 alyva, reikia kelių sekundžių. Jei ta pačia alyva naudoja didesnį kilometražą turintis variklis (kurio alyvos kanaluose yra teršalų), užtenka kelių sekundžių. Kita vertus, jei turime seną automobilį su didele rida (daugiau nei 300 000 km) ir, be to, užlietą didelio klampumo alyva (pvz., 10W-40), verta palaukti keliasdešimt sekundžių.
Varikliui stovint padirbėti užtenka apie vieną minutę. Šio laiko pakanka kiekvienam agregatui pradėti važiuoti.
Asmeniškai aš žiemą laikausi šios užvedimo sekos. Uždarau dureles, užvedu variklį, neskubėdamas užsisegu saugos diržą, nustatau oro kondicionierių į priekinį langą ir įjungiu galinį šildytuvą, įjungiu atitinkamą pavarą ir tik tada pajudu iš vietos. Tai praktiškai reiškia, kad neskaičiuodamas laiko, varikliui paruošti važiavimui skiriu kelias sekundes.
Šaltas variklis – kaip vairuoti?
Važiuojant su šaltu varikliu tikrai nepatartina greitai spausti akceleratoriaus pedalą ir sukti variklį iki aukštų apsukų. Kita vertus, nepatartina iš karto važiuoti mažomis apsukomis, nes variklis ne tik neįšils, bet ir papildomai apkraus alkūninę sistemą. Važiuojant benzininiu varikliu optimalu išlaikyti 2000-3000, o dyzeliniu – 1800-2500 apsukų per minutę sūkių dažnį.
Kodėl neverta šildyti variklio stovint?
Gerai žinoma, kad žiemą daugybė vairuotojų užveda variklį ir laukia net kelias minutes. Per tą laiką automobilis praktiškai savaime atitirpsta ir langų nereikia krapštyti. Kai įsėdame į automobilį, salonas jau būna šiek tiek įšilęs. Grynas malonumas?
Teoriškai taip, tačiau – priešingai nei atrodo – tai nėra sveika varikliui. Na, joks automobilio konstruktorius nenumatė, kad jis taip ilgai veiks stovėdamas, ypač po užvedimo. Taip projektuojamos tik karinės ar statybinės transporto priemonės.
Net ir tais atvejais, kai varikliai iš pradžių buvo suprojektuoti kaip stacionarūs (buvo ir tokių atvejų), taikomos procedūros, kad jie būtų pritaikyti darbui transporto priemonėje, t. y. darbui važiuojant. Taigi transporto priemonės konstruktorius optimizuoja transporto priemonės veikimą važiuojant, o ne dirbant tuščiąja eiga stovint.
Beje – dėl šio principo nesupratimo dažnai įvyksta rimtų variklio gedimų visureigiuose, kurie intensyviai naudojami bekelėje.
Todėl turtingo mišinio degimo procesas be apkrovos yra labai nepalankus, o tai reiškia ne tik gerokai didesnį išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir trumpesnį kelių komponentų tarnavimo laiką.
Kas genda, kai stovint įkaitiname variklį?
- DPF, GPF ir katalizinio konverterio filtrus pažeidžia vanduo ir degalų perteklius. Važiuojant mažu greičiu jie greičiau užsikemša, todėl greičiau dėvisi.
- Visa išmetimo sistema – žemoje temperatūroje išmetimo sistemoje susikaupęs kondensatas ir vanduo yra natūralus procesas, kuris sukelia koroziją.
- Variklio alyva – kuo greičiau ji įkaista, tuo greičiau iš jos, kaip ir iš degalų, išgaruoja natūraliai besikaupiantis vanduo. Variklį eksploatuojant su užteršta alyva, visada pagreitėja jo dėvėjimasis.
- Įsiurbimo sistema ir vožtuvai – nešildomame variklyje, kuriame deginamas sodrus mišinys, visoje įsiurbimo sistemoje ir ant vožtuvų susikaupia daug anglies.
- Grandininė laiko pavara – grandinė, kurią įtempia alyva tepamas įtempiklis, nejudėdama ilgiau veikia laisviau, todėl pažeidžiama ne tik pati grandinė, bet ir žvaigždutės.
- Generatorius – kai stovint variklis įšyla, paprastai įjungiame ir priekinio stiklo šildytuvą, todėl padidėja srovės suvartojimas, bet ne itin dideliu greičiu, todėl alternioras dirba daug didesne apkrova nei važiuojant.
Iš karto noriu pasakyti, kad visiškai suprantu žmones, kuriems patogumas ir saugumas yra svarbiau už variklio komponentų ilgaamžiškumą. Manęs nestebina, kad jie mėgsta sėsti į šiltą automobilį, todėl jį šildo stovėdami. Juo labiau jei, pavyzdžiui, jie veža vaikus į mokyklą.
Visame tame keblumas yra automobilio keleivių saugumas, kurie paprastai yra geriausiai apsaugoti, kai važiuoja be striukės, o šaltas salonas neskatina jų ją nusivilkti. Taip pat verta atsižvelgti į išmetamųjų dujų, kurių kiekis miestuose ir taip yra didelis, aspektą. Ilgalaikėje perspektyvoje variklio nešildymas stovint yra tam tikra prasme sveikatinimo priemonė.
